�eimos ir darbo derinimas da�nai vertinamas kaip s?kmingos karjeros prie�prie�a. Ta?iau tai ne tik klaidinga, bet ir �alinga tiek pa?iam dirban?iam, tiek visuomenei nuostata.

Negebant suderinti �eimos ir darbo i��?ki? gresia arba skurdas, arba persidirbimas. Ir viena, ir kita valstybei kainuoja papildomus ka�tus. Pirmu atveju � socialin?s paramos i�laidos, antruoju � sveikatos prie�i?ros ka�t? finansavimas. Tuo pa?iu ma�?ja produktyvumas ir efektyvumas, d?l to valstyb?s ekonomika ir visuomen?s gerov? neauga pageidaujamu grei?iu ar kryptimis.

�eimos ir darbo derinimo naud? ?vairiais pj?viais analizuota dirban?i? �eim? atstov? advokacijos mokymuose �Dirban?io reikalavimai = �eimos poreikiai�.�

Vaikai didina t?v? profesin? motyvacij?�

Stereotipinis �eimos ir darbo derinimo prie�inimas su s?kminga karjera neatlaiko argumentuot? ?rodym?, pateikt? prof. Boguslavo Gru�evskio. Pasak jo, geb?jimas derinti �eim? ir darb? kaip tik garantuoja didesnes pajamas, konkurencingum? darbo rinkoje (darbdavi? vertinim?), gerov?, laim?s bei pasitenkinimo poj?t?. Karjera, kuri rei�kia keli?, krypt?, veiksm? eig? ir nurodo ? �mogaus jud?jim? laike ir socialin?je erdv?je, n?ra savitikslis procesas. �? jud?jim? motyvuoja ne pripa�inimas ir ?vertinimas, bet ir gerov?s sau bei savo artimiesiems, savirai�kos ir savi?prasminimo perspektyva.�

Vidutin?s ?mon?s dyd�io ma�?jimas, intelektualinio darbo vaidmens, k?rybini? geb?jim? vaidmens, pasitenkinimo darbo sferoje vaidmens, darbo j?gos mobilumo augimas, ekonomin?s veiklos ?vairov?s ir neapibr?�tumo did?jimas, vis lankstesnis u�imtumas i� esm?s kei?ia �eimos ir darbo derinimo perspektyvas bei galutin? naudos gav?j?. Jei ankstesn?je darbo rinkoje vaikas prakti�kai visuomet buvo vertinamas tik kaip b?sima darbo j?ga ir na�ta iki jo darbo prad�ios, tai postmodernioje visuomen?je pats vaik? auginimas gali b?ti vertinamas ir papildoma vertyb?, tobulinanti darbuotojo geb?jimus valdyti krizes, ie�koti alternatyvi? sprendim? ir stiprinanti darbuotojo lojalum? darbdaviui kai darbdavys yra lojalus darbuotojui.

Kitaip sakant, mokym? metu pagr?stai ?rodyta, kad postmodernioje visuomen?je profesin? karjera ne tiek priklauso nuo jo momentin?s b?kl?s, kiek nuo jo motyvacijos, aktyvumo ir lankstumo.

Vaikai didina t?v? motyvacij? siekti vis daugiau, suteikia emocin? palaikym? ir ?galina efektyvesn? i�tekli? naudojim?. Vaik? teigiamas vaidmuo s?kmingam ir laimingam gyvenimui yra gerokai didesnis nei ?prastai manoma. Jie skatina efektyviau naudoti laik? ir turimus i�teklius, labiau ?prasmina gyvenim? bei atitinkamas socialinio ir ekonominio pob?d�io pastangas ir didina socialin? stabilum?, ypa? senatv?s at�vilgiu.

Negebant suderinti vaik? auginimo su darbu ma�?ja darbuotojo darbo na�umas, jo socialin? gerov?, gyventoj? reprodukcinis aktyvumas, t?v? investicijos ? vaik? ugdym?, o taip pat ir �alies �mogi�kasis kapitalas. Drauge auga sergamumas ir darbuotojo nepasitenkinimas.

Gimstamumo skatinimas

Pagrindus �eimos ir darbo derinimo priemoni? svarb?, padedant demografei ir �eimos politikos ekspertei Justinai Jak�tienei, analizuotas j? demografinis poveikis.�

Statistiniai duomenys leid�ia teigti, jog gimstamumo lygis Lietuvoje �emas, neu�tikrinantis kart? kaitos, nors pagal kai kuri? rodikli? poky?ius galima manyti, kad situacija palengva ger?ja. Duomenys taip pat rodo, kad Lietuvoje yra ne per ma�ai vaik? (�eimos susilaukia j? ne taip jau �enkliai ma�iau nei kitose Europos �alyse), o vis ma�iau galin?i? gimdyti moter?. Kita vertus, toliau i�lieka ypa? auk�tas vyr? mirtingumas, lyginant su kitomis ES �alimis. Be to, vis ry�kiau susiduriame su besikei?ian?iu �eimos modeliu ir i� to kylan?iais naujais �eimos ir darbo derinimo i��?kiais.

Mokym? metu pagr?stas teiginys, kad bendras �eimos politikos ir jos element? efektyvumas pasiekiamas tuo atveju, kai jie veikia suderintai, vienas kit? papildo ir atitinka socialinius poreikius. Kitaip sakant, �eimos politika � tai ne tik socialin? parama ir dar�eliai. Netgi ma�a jas papildyti �vietimo, sveikatos, ekonomikos ir b?sto tematika, nes dar lieka saugumo, susisiekimo, aplinkosaugos ir kitos tiesiogiai �eimos gyvenimo s?lygas lemian?ios sferos.

�eimos ir daro derinimo priemoni? paketai priklauso nuo �eimos politikos modelio. Auk�?iausi ly?i? lygyb?s ir gimstamumo rodikliai stebimi dviej? dirban?i?j? (�iaur?s �ali?) �eimos modelyje (aktyvi darbo rinkoje moteris, vaik? ir pagyvenusi?j? prie�i?r? perima valstyb?, efektyviai u�tikrinamas darbo ir �eimos ?sipareigojim? derinimas). Toki? rezultat? nematyti vieno dirban?iojo �eimos modelio �alyse, kur vyras i�laiko �eim?, o moteris dirba vaik? ir pagyvenusi? asmen? prie�i?ros ar globos darbus namuose. Tas pats ir rinkos nulemto modelio �alyse, kur dalyvavimo darbo rinkoje ir ly?i? lygyb?s problematika paliekama rinkos santykiams, o vaik? ir senyvo am�iaus asmen? prie�i?ra bei darbo santykiai su darbdaviu apsprend�iami individualiai.

Pana�u, kad vis labiau judame rinkos nulemto modelio kryptimi. Ta?iau dauguma tyr?j? demograf? konstatuoja, kad tiesiogin?s finansin?s paramos (i�mok?, pa�alp?) poveikis gimstamumui yra silpnas, skirtingas pagal i�mok? tipus: i�mokos �eimoms iki pilnametyst?s turi pozityv? poveik? gimstamumo rodikliams, net keliais kartais didesn? nei i�mokos gimus vaikui ar vaiko prie�i?ros atostog? metu. I�mokos motinyst?s atostog? metu turi nedidel? poveik? gimstamumui ir ?takoja gimdym? laik? (gimdym? kalendori?), bet ne bendr? gimstamumo lyg?.. I�mokos bei pa�alpos visuomet labiau skatina gimstamum? �emo i�silavinimo, socialin?s rizikos �eimose, periferijoje, kaimuose.

Daug efektyvesn? yra netiesiogin? finansin? parama (mokes?i? lengvatos ir parama b?stui) bei maksimalus paslaug? prieinamumas ?skaitant ir �eimos bei darbo derinimo priemones. ?vardinti ir analizuoti keli �i? priemoni? tipai bei j? poveikis: vaik? prie�i?ros atostogos, vaik? prie�i?ros paslaugos ir lanks?ios u�imtumo formos. Taip pat pasteb?ta, kad pirmo ir paskesni? vaik? susilaukim? lemia skirtingos priemon?s.

�Pabr?�iama ir i�silavinimo svarba. Ilgos vaiko prie�i?ros atostogos pozityviai lemia ma�iau i�silavinusi? moter? sprendimus susilaukti vaik?, tuo tarpu ?sipareigojim? derinimas ir lankstaus darbo galimybi? aspektas daugiau ?takos turi i�silavinusi? moter? sprendimams. Dalyvavimas darbo rinkoje ir gimstamumas tiesiogiai koreliuoja tik auk�t? i�silavinim? ir paklaus? darbo rinkoje turin?i? moter? grup?je. Taip pat konstatuojama, kad labiausiai politikos priemon?s veikia du, tris ir daugiau vaik? auginan?ias �eimas. Jos tur?t? b?ti skatinamos atskiru politikos priemoni? rinkiniu. Labai tik?tina, kad �eimos politikos priemon?s gali lemti ne tik paskesni?j? vaik? susilaukim?, bet ir ankstinti pirmojo vaiko susilaukim?�, � teigia J. Jak�tien?.

Apibendrinant, akivaizdu, kad ? �eimos ir darbo derinimo prioritet? Lietuvoje �i?rima nepakankamai rimtai, d?mesys palankaus �eimai darbdavio vertinimui yra momentinis, per menkas ir nekuruojamas n? vienos institucijos, o net minimali? i� ?statym? kylan?i? reikalavim? darbdaviams ?gyvendinimas nestebimas ir nevertinamas. Be to, patys darbuotojai yra menkai informuoti apie �eimos ir darbo priemoni? prieinamum? ir svarb?.