Prisijunk prie projekto!

Prisijunk prie projekto!

Pasidalink džiaugsmu - tavęs reikia kitiems!

Pasidalink džiaugsmu - tavęs reikia kitiems!

Projektas tęsiasi!

Projektas tęsiasi!

Kurkime savo šeimų gerovę kartu!

Kurkime savo šeimų gerovę kartu!

Klausimai - Atsakymai

Lauki vaikučio ir tau neramu? Sunku ir atrodo, kad visos durys uždarytos?

Turi neraminančių klausimų? Parašyk mums ir mes kartu rasim atsakymus!

Dirbančioms šeimoms Kalėdoms – kiaulė dovanų

2015-12-15

Jau keletą savaičių iš eilės Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas ruošia artileriją, kuri išsprogdins Lietuvos darbo rinką. Kalėdoms dirbančios šeimos su mažais vaikais iš Seimo Socialinių reikalų komiteto gaus "kiaulę" dovanų. Prieššventinis laikotarpis šiemet yra ypatingas. Kol šeimos blaškosi po parduotuves ir ieško idėjų kaip nudžiuginti artimuosius, seimūnai taip pat nesnaudžia. Visuotinas šurmulys yra puiki priedanga svarbiausiems įstatymams priiminėti.

Socialinio modelio paruoštos ir Trišalėje taryboje apsvarstytos Darbo kodekso pataisos nagrinėjamos su prideramu šventiniu atsainumu, per daug nesigilinant net į Seimo narių teikiamus pasiūlymus ir stabdant bet kokia ilgesnes diskusijas kaltinant sąmoningu vilkinimu. Komiteto nariai per nesuvokiamai trumpą laiką turi tapti Darbo teisės, Socialinės apsaugos, Lygių galimybių ir Šeimos ir darbo įsipareigojimų derinimo ekspertais. Juk Kodekso nuostatos tarp partnerių (t.y. darbdavių, darbuotojų ir politikų) derinamos svarstyklių principu – mažini saugumą / didini išeitines ir panašiai. O Socialinių reikalų komitetas yra pagrindinis Darbo kodekso pataisų rengime. T.y. Komiteto išsakyta nuomonė bus svarbiausia Seimo nariams keliant ranką kiekvieno straipsnio atveju. Būtent Komiteto išvadas skaitys su Darbo teise ar Socialine apsauga nieko bendro neturėjęs Seimo narys, kai reikės nuspręsti kada mus galima bus atleisti iš darbo, kiek atleidžiant turės sumokėti darbdavys, kokios teisės liks darbuotojams ir kaip ateityje atrodys kolektyvinės darbo sutartys.

Socialinio modelio rengėjai gyrėsi šio projekto mastais ir visuotinumu, sisteminiais pokyčiais. Ministrė visuomenei pasakojo kaip kažko netekdami darbuotojai savo ruožtu gaus atsvarą per naujas priemones ar didesnes išmokas. Girdėjome Premjero pažadus, kad naujos darbo sutarčių formos nuo sukčiavimo bus saugomos papildomomis priemonėmis, nėščiųjų ir iki trejų metų auginančių dirbančių tėvų apsaugos sąlygos nesikeis, mamadieniai ir tėvadieniai bus apsaugoti, o viršvalandžiai apmokėti. Ne kartą akcentuota ir naujų darbo vietų kūrimo nauda patiems dirbantiems. Jie, Komiteto nariai (galite pažvelgti į kiekvieną iš jų Seimo svetainėje, kad žinotumėte didvyrius) dėlioja Darbo kodekso dėlionę, kuri bus pristatyta Seimui balsuoti. Kaip?

Socialdemokratė Komiteto Pirmininkė K.Miškinienė šuoliuoja per punktus ir pataisas neleisdama nei sau, nei Komiteto nariams susimąstyti kas ir kodėl keičiama bei kaip tai atrodys tikrame darbuotojo gyvenime. Maža to, gilintis norintys Komiteto nariai valdingai sustabdomi frazėmis "jūs čia vienas visą laiką kalbate" arba „jūs stabdote posėdį". Tarsi Komitetas susirinko tiesiog formaliai pakilnoti rankutes, o ne argumentuotai priimti visos Lietuvos darbo ateitį sprendžiančius punktus. Gerai, kad neklusnūs ir jiems primetamos statistų rolės nenorintys vykdyti Seimo nariai bent jau neišprašomi už durų lauk. Ten tikrai karts nuo karto atsirastų M.Zasčiurinskas, R.Dagys, A.Sysas ar pataisų autorius N.Puteikis. Didžioji dauguma reikalingų ir darbuotojams svarbių siūlymų atmetami „susilaikius". Iš esmės tai reiškia deklaraciją, jog Seimo nariui konkrečiame straipsnyje kažkas neaišku arba jis neturi dėl jo nuomonės. Dar viena socdemokratė R. Popovienė galėtų būti tokio balsavimo rekordininkė, o gruodžio 11 d. posėdyje Seimo nariams susilaikius buvo atmesta didžioji dalis siūlytų pataisų. Tik štai jei jau neaišku – geriau būtų išsiaiškinti, juolab, kad komiteto posėdyje susirinkę visas visuomenės grupes atstovaujantys asmenys, galintys argumentuotai pagrįsti atstovaujamos grupės poreikius. O jei noro suprasti už ar prieš, gal geriau užleisti savo vietą Komitete kitiems Seimo nariams – tiems kam nenusispjauti į rinkėjų poreikius. Kita vertus, nežinia kas galėtų būti neaišku straipsnyje, leisiančiame atleisti iš darbo motiną su 4 mėn. kūdikiu. Ir tokių straipsnių naujame Darbo kodekse ne viena dešimtis.

Kas įteisina leidimą atleisti naujagimį auginančią mamą

Naujam Darbo kodeksui įsigaliojus, kiekvienas Seimo Komiteto narys, nepakėlęs rankos už darbuotojams su vaikais būtinas pataisas, turės nešti asmeninę atsakomybę. Atleido nėščią – kaltininkai aiškūs, nesumokėjo išeitinės – ir vėl galima tiksliai nustatyti adresatą. Komiteto nariams jau dabar reikia įsivardinti, kad susilaikantis balsavimas yra analogiškas balsavimui prieš. Ir jei nežinoti ar nesuprasti galI bet kuris seimūnas, tai šio Komiteto narių nežinojimas nuo atsakomybės neatleis, o artėjančiuose rinkimuose tai bus pagrindinis akcentais. Įsivaizduokite rinkėją, kuris rinks į Seimą tuos, kurie, aiškiai suvokdami pasekmes, sutrumpino atostogų laiką, sumažino išeitines, palengvino atleidimo sąlygas, išstūmė į terminuotų sutarčių džiungles aibę šalyje dirbančių... Juk jei nepakėlė rankos už – vadinasi asmeniškai panaikino darbuotojo teisę į vieną ar kitą lengvatą.

Susilaikantys Komitete greičiausia tikisi, kad rinkėjai neatsirinks, jog jų asmeniškai niekas nepaklaus kodėl jie neturi nuomonės visiškai aiškios Seimo nario M. Zasčiurinsko pataisos, kuria buvo siekiama užkardinti galimybę išmesti iš darbo motiną su keturių mėnesių kūdikiu. Seimo komiteto narių balsavimas neviešinamas, taigi galimai tikimasi pasislėpti už bendro balsavimo šydo, o rinkimų maratone paklausus kaip balsavai, tiesiog atsakyti „aš nebalsavau už tėvų su kūdikiais atleidimą", nutylėdami, kad būtent jų „susilaikymas" lėmė leidimą darbdaviui atleidinėti motina su 4 mėnesiu kūdikių ant rankų ir taip palikti ją ne tik be darbo pajamų, bet ir be motinystės/tėvystės išmokos, kurios mokėjimas tokiu atveju taip pat bus nutrauktas be šansų būti atstatytu.

Po visuomenėje kilusio sąmyšio dėl šių sprendimų Komiteto pirmininkė viešu pranešimu bandė nuraminti mamas ir tėtes argumentais, kad „SRDK pritarė Seimo nario R. J Dagio pasiūlymui, kad darbdavys negalėtų atleisti nėščiosios, dirbančios pagal terminuotą darbo sutartį" bei „Vyriausybės siūlymui, kad su darbuotojais, auginančiais vaiką (vaikus) iki trejų metų amžiaus, darbo sutartis negali būti nutraukta darbdavio iniciatyva, jei nėra darbuotojo kaltės", o Komiteto darbo trūkumai ir neatitikimai tarp straipsnių bus ilgainiui pataisyti.

Tačiau tai akivaizdus nepagrįstas visuomenės akių dūmimas. Tikrovėje, kyla akivaizdi grėsmė, kad dėl darbų gausos ir apimčių, klaidos nebus pataisytos. Tokiu atveju įsigalios galimai sąmoningai nutylima tiesa, kad negalės atleisti darbdavio iniciatyva, bet galės atleisti darbdavio valia - t.y. be jokio įspėjimo ir griežtai prižiūrimų, argumentuotų priežasčių arba kitaip – darbdaviui panorėjus.

Taip, neklystame. Trišalėje Taryboje buvo sutarta, o ir Premjero pažadėta išlaikyti esamą motinystės ir tėvystės apsaugą iki vaikui sueis treji metai. Tačiau Seimas svarstymui gavo Darbo kodeksą su darbo vietos išsaugojimu darbuotojui kol jis auginą vaiką iki keturių mėnesių. T.y. jau išderėtos profesinių sąjungų pozicijos yra akivaizdžiai išmetamos į šiukšlių dėžę. Didelė dalis Komiteto narių (įsiminkite juos) nepaisant Komitetui suteikto skambaus socialinių reikalų pavadinimo, pamiršta savo pirminę pareigą – ginti ir saugoti labiausiai pažeidžiamus.

Unikalus „naujagimio kraitelis".

Jums, besilaukiančios ir planuojančios brangiosios, Komiteto nariai sako, kad darbdaviai nuo prievolės saugoti darbo vietą iki baigsis motinystės atostogos neprivalės. Pastojote ir dirbate su terminuota sutartim – darbdavio valia lėksite iš darbo jau kitą dieną po sutarties pabaigos. Nutrūksta darbo stažas ir tampate bedarbe su pilvuku ar naujagimiu ant rankų, nes Komitetas mano, kad galima nutraukti terminuotą darbo sutartį jos terminui pasibaigus netgi su nėščia moterimi - unikalus „naujagimio kraitelis". Tiesa, jau kitame straipsnyje teigiama, kad vis tik nėščios ir terminuotai dirbančios moterys bent jau kol jos laukiasi išsaugos dirbančios statusą. Du vienas kitam prieštaraujantys straipsniai viename įstatyme – skubėjimo ir spaudimo pasekmė, galinti sugriauti šimtus gyvenimų.

Prasiskolina ir bėga dėl per daug stabilių darbo santykių

Lietuvoje net 98 procentai darbo sutarčių yra neterminuotos. Tokio rodiklio pavydėtų ne vien Europos sąjungos šalis. Modelio kūrėjai siūlo išplėsti neterminuoto darbo sutarčių galimybes, bet kartu darbuotojus apsaugoti papildomai ir siūlo geresnius atleidimo terminus bei padidintas išmokas. Taigi, šeimos mainais į stabilumą ir įrankį derybose atleidžiant su tikimybe išsimušti bent šiek tiek išeitinių sunkmečio reikalams, gauna savaitę papildomų laiko pasiruošti atleidimo šokui, o darbdavys sumoka NET 1,8 euro daugiau mokesčių nuo minimalios algos. Dar nejuokinga?

Darbietis R.Sargūnas tautai praneša paradoksą, kad visoje Europoje galiojanti nuostata į neterminuotas darbo sutartis kaip į stabiliausius darbo santykius, palankiausius darbuotojui, Lietuvoje veikia prieš darbuotoją. Vadinasi, Europos Komisija, siekianti neterminuotų darbo santykių plėtros, iš tiesų (anot R.Sargūno) siekia nuskurdinti ir praskolinti Europos darbuotojus.

Pasirodo, turėdami nuolatinį darbą t.y. neterminuotas darbo sutartis, darbuotojas apsikrauna kreditais ir po to dumia į užsienius tų kreditų atidirbinėti. Vadinasi, prasiskolina šeimos ne todėl, kad neturi pastovių pajamų ir net ne todėl, kad ir su neterminuotomis sutartimis darbdavys randa būdų iš darbo išmesti. Anot Seimo nario, prasiskoliname ir emigruojame, nes turime per stabilius darbo santykius. Nors Europos sąjungos patarimai visur pabrėžia būtinybę kiek įmanoma aktyviau didinti pastovių darbo santykių skaičių ir taip mažinti skurdą šeimose. O Socdemokratė Komiteto pirmininkė K.Miškinienė visus nuramina: medicinos darbuotojai dirbs nuotoliniu būdu. Visi įsijungiame prieššventinę fantaziją ir įsivaizduojame iš namų dirbančią slaugę ar chirurgą...

Ar susimetus, ar susituokus – tas pats

Terminuotas darbo sutartis stabilumo atžvilgiu galima prilyginti poros santykiams susimetus. Jokių ilgalaikių įsipareigojimų, beveik jokios atsakomybės ir galimybė išmesti kambarioką vos tik panorėjus be didelės priežasties ir nuostolių.

Tai štai, svarstyta Komitete ar nuolatinio pobūdžio darbui galima taikyti terminuotas sutartis. Ar darbdavys, turėdamas darbo vietą su nuolatiniu darbu, gali priiminėti darbuotojus pagal terminuotas sutartis arba kitaip – ar santuoka galioja, kai tiesiog gyvenama kartu?

NAMS argumentais vadovaujantis, taip būtų sudaroma galimybė darbdaviui piktnaudžiauti ir darbuotojų visiškai nedarbinti neterminuotai – t.y. palikti juos „susimetusių" santykiuose visą gyvenimą, o nepatikus pakeisti kitus santykių objektu beveik be kompensacijų. Smagu konstatuoti faktą, kad Komitetas susiprato ir nepritarė šiais nuostatai, palikdami galimybę kolektyvinėse sutartyse susitarti, jei norima kitaip. Tiesa Komitetas (greičiausia ir vėl netyčia) pamiršo pedagoginius ir kūrybinius darbuotojus, kurie gali apskritai pamiršti apie nuolatinį darbą (neterminuotus darbo santykius) – nes Seimo nariams pastarųjų apsauga, matyt, ne prioritetas.

Prastovos su 20- 40 proc. algos gerina darbuotojų padėtį?

Šuoliuojant per pataisas, Komitetui pristatytas dar vienas paradoksas: prastovų skelbimas darbdaviui panorėjus be svarbios priežasties gerina darbuotojų padėtį.

Taip argumentuojant atmesta (M. Zasčiurinskas) pataisa, pagal kurią prastovą darbdaviai galėtų skelbti tik esant nuo darbdavio valios nepriklausančioms priežastims (ekonomikos krizė, įrangos gedimai, sumažėjas klientų srautas ir pan.).

Atmetus šią Seimo nario pataisą, prastovą darbdavys galės skelbti be jokių priežasčių, tiesiog užsimanęs palaikyti darbuotoją vieną kitą mėnesį su 20- 40 proc. (priklauso nuo galutinio Seimo sprendimo) atlyginimo, na kol tas neapsikentęs pats išeis iš darbo be priklausančių garantijų. O visas papildomas išlaidas darbdavys sėkmingai permes ant biudžeto pečių, kai šeimos išgyvenimui būtinų pajamų darbuotojas ateis prašyti į socialines priemones (soc.pašalpos, šildymo ir kitos lengvatos). Nors pagal dabar galiojanti tvarka, kai prastova gali būti skelbiama tik dėl objektyvių priežasčių, buvo vienintelė priemonė, kuria pasiremdami darbuotojai apgindavo savo teises ir prisiteisdavo dėl neteisėtai paskelbtos prastovos netekto darbo užmokesčio dalį. Visiškai neaišku, kodėl Komiteto nariai taip vieningai atmetė šią garantiją, saugančią darbuotojus nuo darbdavio piktnaudžiavimo.

Anarchija darbo rinkoje arba kiek reikia – tiek dirba, kiek noriu – tiek moku

Po įnirtingo žodžių mūšio ir protų šturmo Komitetas vis tik nepritarė nenumatytos apimties darbo sutarčių įteisinimui. Kitaip sakant, vis tik buvo įrodyta, kad Anglijoje ir Olandijoje veikianti sutarčių forma, kai darbdavys gali samdyti darbuotoją 8 valandoms ir visą mėnesį jį po 10 minučių kviestis į darbą Lietuvoje darbuotojams bus žalinga. Įsivaizduokite, kaip vyktų darbdavio patikra ir kiek šešėlinių vokelinių santykių pereitų į būtent tokią įdarbinimo formą. Bent jau iki švenčių galima tikėtis, kad anarchija darbo sutarčių srityje laikinai sustabdyta.

Anot N.Puteikio, Lenkijoje tokius Darbo kodekso pakeitimus prastūmusi daugumos partija pralaimėjo rinkimus ir tai viešai pripažįsta tos partijos vadovybė. Juk po tokių pokyčių šalies darbo rinkoje išplito stichinė santykių liberalizacija, darbuotojai nuskurdo bei jaučiasi nestabiliai ir per rinkimus visuotinį nepasitenkinimą išreiškė nebalsuodami už partijas ir asmenis, tapusiais jų nestabilumo ir skurdo kaltininkais. Todėl kairioji Vyriausybė, norėdama išsaugoti savo pozicijas, turėtų aktyviai ir greitai mokytis iš kaimynų patirties.

Be paskolos būstui gyvensite penkerius metus

Nors Socialinės apsaugos ir darbo ministerija teigia, kad Lietuvos banko duomenimis darbo sutarties pobūdis neįtakoja paskolos būstui suteikimo fakto, patirtys yra priešingos. Akivaizdu, kad terminuota darbo sutartis toli gražu ne visada traktuojama kaip pastovių pajamų garantas. Ir mąstančiam žmogui tai nekelia abejonių – kokios čia pastovios pajamos, kai dirbi tik aiškiai ribotą laiką ir gali būti išmestas darbdavio valia. Todėl apribojimas kiek laiko darbdavys gali laikyti darbuotoją po terminuota sutartimi yra ypač svarbi tiems, kurie neturi kur gyventi.

Tokius benamius belieka informuoti, kad nepaisant jau minėtų atskirą nuomonę turinčių ir grėsmę būti išvarytais iš Komiteto jaučiančių Komiteto narių, daugumos valia ir Pirmininkės balso persvara terminuotos sutartys galės būti tęsiamos net penkerius metus, kaip jau minėta – pedagoginiams ar kūrybiniams darbuotojams iš viso be jokių apribojimų. Vadinasi (vėl atsidarykite Seimo svetainę), penkerius metus dirbti tą patį darbą, vis pratęsiant terminuotą sutartį teks nemažai daliai darbuotojų ir paskolų būstui jie negalės tikėtis.

Argumentuotos diskusijos stoka

Akivaizdu, jog dėl Komiteto pirmininkės K. Miškinienės nustatytos darbo kodekso svarstymo tvarkos, Seimo nariams nesudaroma galimybė išsiaiškinti vienos ar kitos nuostatos turinio ir pasekmių, o abejojantys Komiteto nariai greitai nutildomi projektų rengėjų atstovų – „mokslininkai sako jog tai naudinga darbuotojams" arba „aptarta ir sutarta Trišalėje Taryboje". Juk Seimo nariai Taryboje nebuvo ir būti neturėjo. O ir kokia taryba šalyje turi teisę liepti Seimo nariui kelti ranką už tai, ko jis nesupranta? Gal Komiteto nariams vis tik verta pasiklausyti darbuotojų atstovų? Nes ką gi atstovauja tie mokslininkai Komitete. Užtenka kelių posėdžių ir tampa visiškai akivaizdu, jog vienintelis jų tikslas – savo munduro gynimas. Juk kaip pripažinsi, kad Seimo nariai savo pasiūlymais atskleidė t.t. nuostatų ydingumą ir jų neigiamas pasekmes darbuotojams, o žadama atsvara nėra adekvati praradimams?

Apibendrinant NAMS kreipiasi į kiekvieną Komiteto narį primenant asmeninę atsakomybę už Darbo kodekso nuostatas, bloginančias vaiko teises ir didinančias dirbančių skurdą šalyje. Jūsų balsavimą prisiminsime kvietime į viešus debatus dėl kiekvienos Darbo kodekso nuostatos, kai jūs savo balsavimu, įskaitant susilaikymą, nulėmėte darbuotojų darbo sąlygų pabloginimą be adekvačios atsvaros. Tikimės, jūs galėsite konkrečiai pagrįsti savo vieną ar kitą sprendimą, kaip ir paaiškinti kodėl susilaikėte ar balsavote prieš.