Prisijunk prie projekto!

Prisijunk prie projekto!

Pasidalink džiaugsmu - tavęs reikia kitiems!

Pasidalink džiaugsmu - tavęs reikia kitiems!

Projektas tęsiasi!

Projektas tęsiasi!

Kurkime savo šeimų gerovę kartu!

Kurkime savo šeimų gerovę kartu!

Klausimai - Atsakymai

Lauki vaikučio ir tau neramu? Sunku ir atrodo, kad visos durys uždarytos?

Turi neraminančių klausimų? Parašyk mums ir mes kartu rasim atsakymus!

LR Seimo Peticijų komisija pritaria Išmokų vaikams atkūrimui

2015-03-24

Pirmuoju klausimu buvo priimtas sprendimas tenkinti Rasos Žemaitės peticijoje „Dėl Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo pakeitimo" pateiktą siūlymą inicijuoti Išmokų vaikams įstatymo 6 ir 12 straipsnių pakeitimą ir įteisinti išmokos vaikui mokėjimą kiekvienam šeimoje auginamam vaikui neatsižvelgiant į šeimos gaunamų pajamų dydį, šią išmoką diferencijuoti pagal vaikų amžių ir jų skaičių šeimoje.

Komisija šį sprendimą priėmė, atsižvelgusi į Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktą nuomonę ir manydama, kad šalies demografinė situacija yra labai bloga, kad valstybė turi remtis šeimas, auginančias vaikus.

2004 m. liepos 1 d. buvo priimtas Išmokų vaikams įstatymas, pagal kurį išmoka vaikui buvo mokama neatsižvelgiant į šeimos gaunamų pajamų dydį, tačiau atsižvelgiant į šeimoje auginamų vaikų skaičių ir amžių. Nuo 2004 m. liepos 1 d. išmoka vaikui buvo skiriama ir mokama visiems gausių šeimų (auginančių tris ir daugiau vaikų) vaikams bei vieną ar du vaikus auginančių šeimų vaikams iki 7 metų.

Išmokos vaikui įvedimas vieną ir du vaikus auginančių šeimų vyresniems nei 7 metų vaikams buvo vykdomas keliais etapais, atsižvelgiant į valstybės finansines galimybes Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka ir terminais: nuo 2006 m. rugsėjo 1 d. išmokos mokėjimas pratęstas vaikams nuo 7 iki 9 metų, nuo 2007 m. rugsėjo 1 d. – vaikams nuo 9 iki 12 metų, o nuo 2008 m. sausio 1 d. išmoka vaikui pradėta mokėti visiems vaikams iki 18 metų ir vyresniems, jei jie mokosi bendrojo ugdymo mokyklose.

Tačiau 2008 m. žymiai pablogėjus šalies ekonominei situacijai, 2008 m. gruodžio 19 d. buvo priimti Išmokų vaikams įstatymo pakeitimai, kuriais remiantis nuo 2009 m. kovo 1 d. išmoka vaikui pradėta mokėti vertinant šeimos pajamas: jei vidutinės bendrai gyvenančių asmenų pajamos vienam asmeniui per mėnesį yra mažesnės negu 1,5 valstybės remiamų pajamų dydžio, vaikams nuo gimimo iki 2 metų mokama 0,75 bazinės socialinės išmokos (toliau – BSI) dydžio išmoka per mėnesį (97.5 Lt arba 28.24 euro), vaikams nuo 2 iki 7 metų ir gausių šeimų vaikams iki 18 metų mokama 0,4 BSI (52 Lt) dydžio išmoka. Išmoka gausių šeimų vaikams mokama, iki kiekvienam vaikui sukaks 18 metų, jeigu vyresni pilnamečiai šios šeimos vaikai tęsia mokymąsi ne ilgiau kaip iki 24 metų.

Šiuo metu krizės metu sumažintos pensijos, socialinės išmokos ir kompensacijos jau yra atkurtos į prieškrizinį lygį, dalis jų jau yra kompensuojama, dalinai yra atkurti neproporcingai sumažinti valstybės tarnautojų, teisėjų, prokurorų ir kitų pareigūnų atlyginimai, iš dalies atkurtos ligos išmokos, atkurta maksimali nedarbo išmoka. Be to, nuo 2015 m. liepos 1 d. planuojama pensijas net didinti.

Tik parama šeimai išlieka minimali, ribota ir nepakankamai efektyvi, t.y. neskatina dirbančių šeimų dirbti ir patiems išlaikyti save ir savo vaikus.

Vidutiniškai uždirbančių tėvų vaikai yra diskriminuojami socialiai remtinų tėvų vaikų atžvilgiu, nes už maitinimą mokykloje, užklasinę veiklą būtina susimokėti patiems, o tam dažnai papildomų lėšų nelieka dėl sukurtos sistemos, kai parama skiriama pagal pajamas, neįvertinant būtinųjų šeimos išlaidų (paskolos, įsipareigojimai, transporto į/iš darbo, būsto išlaikymo, švietimo ir neformalios vaikų veiklos išlaidos ir kt.).

Papildomas neapmokestinamų pajamų dydis (toliau – PNPD) yra simbolinis ir Lietuvoje jis yra vienas mažiausių Europoje, neužtikrinantis net realių dirbančių asmenų, auginančių vaikus, poreikių.

Skurdo rizikoje dažniausiai atsiduria vaikai iki 18 metų. Jų skurdo rizikos lygis 2012 m. buvo 20,8 procento ir jau viršija pensinio amžiaus asmenų skurdo rizikos lygį.

Teisė į išmoką vaikui Lietuvoje prarandama nuo 7 m. (išimtis taikoma gausioms šeimoms) – nė vienoje Europos šalyje nėra tokio trumpo paramos vaikams laikotarpio, jei jis nėra kompensuojamas kitomis priemonėmis (pavyzdžiui, papildomomis mokesčių lengvatomis). Tuo tarpu nemokamo maitinimo vaikams kreipiamasi kas trečioje šeimoje. Vadinasi, kas trečias vaikas nuo 7 m. gyvena žemiau skurdo ribos, tačiau neturi teisės gauti išmokos vaikui. Maitinimo išlaidų kompensavimą iš biudžeto 2012 m. vidutiniškai per mėnesį gavo 128,5 tūkst. mokinių (apie 31 procentas).

Nuoroda į sprendimą.