Vis? �i? dien? demografin? situacija �alyje buvo analizuojama pa?iais ?vairiausiais pj?viais. �io prane�imo tikslas yra ap�velgti �eimos politikai kaip VIE�AJAI politikai b?dingus esminius po�ymius, j? aprai�kas m?s? �alyje bei, vadovaujantis �i? po�ymi? kriterijais strategijoje ir priemoni? plane, suformuluoti klausimus diskusijai link ar nuo �eimos politikos judame bei ko reik?t?, kad judesys link suintensyv?t?.

Daugel? met?, kadencij?, politini? laikotarpi? �eimos politika buvo kaip meil?: lyg ir yra, bet niekas vienareik�miai ne�ino kokie jos tikslai, kaip j? siekti ir pagal k? ?sivertinti myli / nemyli. Jei meilei to pakanka, tai vie�osios politikos sri?iai tai pra�?tis.

�eimos politika ? Gerov?s valstyb?s teorijas integruota buvo santykinai ne seniai. Jos integracija buvo ir vis dar yra ma�iau sistemin?. Da�niausiai �eimos politika vis dar suvokiama ir apribojama vaik? auginimo laikotarpiu besiformuojan?iais i��?kiais ir i� j? kylan?i? priemoni? poreikiu. Kitaip sakant, �eimos politika prasideda su vaiko prad?jimu ar gimimu ir pasibaigia, jam sulaukus pilnametyst?s. Ir vis tik �ios ribos vis da�niau gin?ijamos. Be to, vis da�niau keliamas klausimas ar �eimos politikos tikslai ir priemon?s kyla i� visuomenei svarbi? poreiki?, ar institucijose suformuluoti tikslai ir ?gyvendinamos priemon?s provokuoja visuomen? keisti nusistov?jusias nuostatas ir elgesio modelius. Kitaip sakant ar politika atspindi tikrov?s poreikius, ar ji pati formuoja tikrov?.

Pavyzd�iui nat?raliai susiklost? poreikis prie �eimos politikos priemoni? paketo priskirti Darbo politikos priemones, atsiradus poreikiui kompensuoti prarastas pajamas besilaukian?ioms / gimdyv?ms bei aktual?jant diskusijai apie lygias galimybes darbo rinkoje. Pana�iai taip susiformavo b?tinyb? garantuoti ma�? vaik? �vietimo ar prie�i?ros paslaugas dirbantiems, o su urbanizacija vien? namuose nepaliekam? vaik? am�ius pailg?jo iki mokyklos ar net 14 m.. Vis aktualesniu tampa senstan?ios visuomen?s poreikis r?pintis senyvais t?vais j? vaikams dirbant. Augantis skyryb? ir sekan?i? santuok? skai?ius kelia naujus i��?kius, kur �eimos politikos svarbia dalimi tampa teisini? paslaug? prieinamumas. Ir t.t.

Vis v?liau gimsta pirmgimiai, vis ma�iau vaik? susilaukia pora ir moteris per savo gyvenim?, visuomen? sensta ir vis sunkiau randa b?d? pasir?pinti vieni kitais kriziniais atvejais, vis ma�iau laiko t?vai turi savo vaikams, o paskui vaikai savo t?vams. Did?janti atskirtis ir susvetim?jimas. �ie ir pana�?s �enklai ai�kiai rodo � �eimos politikos ribos prasideda ka�kur kitur, nei manyta ir baigiasi ka�kada gerokai v?liau, o grei?iausia apskritai nesibaigia.

Vien �ios forumo dalies pavadinimas kelia klausim? ar vyresnio am�iaus �mon?s n?ra �eima? Ir jei visi pripa�insime, jog suvokiame kaip absurdi�ka yra i� �eimos politikos �i�mesti" pilnametyst?s sulaukusius vaikus ar senolius, rasime atsakym?, jog vis gr?smingiau art?ja laikotarpis, kai tur?sime i� esm?s per�i?r?ti po�i?r? ? veikian?i? sistem? ir �eimos politik? perkelti i� socialin?s politikos podukros vaidmens ten, kur jos platus kontekstas gal?t? sudaryti galimybes nenutr?kstamai r?pintis pilie?iu nuo jo prad?jimo momento iki mirties.

Deja, bet gerokai per ilgai ir vis dar diskutuoti apie �eimos politikos siekius, tikslus ir paskirt? politikams, politikoje ir visuomen?je retai randama noro ir laiko, nes d?mesys (s?moningai ar ne) nukreipiamas ? tarsi pamatinius klausimus, kurie i� ties?, many?iau, yra labiau filosofin? ar vertybin? tematika, pasmerkta am�iniems tiesos ie�kojimams. Patirtis rodo, kad vieno teisingo atsakymo ? �ios diskusijos formuluojamus klausimus grei?iausiai n?ra. Nes jei ne prie�prie�a, tai takoskyra po�i?ryje visuomet bus.

Egl? Kavoli?nait? Ragauskien?, nuosekliai nagrin?janti �eimos politik? ir jos veikim? ar neveikim? �alyje, viename savo mokslini? darb? taikliai pastebi: �Apie �eimos politik? kalba tik tie asmenys, kurie i� jos gauna tiesiogin?s naudos arba tie, kurie patiria �al?."

Ar �eimos politikos pagrindinis objektas yra �eimos sudarymo pagrindas, jos sud?tis ir gyvenimo b?das? Ar �eimos politika yra pasmerkta vienos ar kitos visuomen?s grup?s nepasitenkinimui, kas kart dalinant saldainius vis kitam ar tik vienam mylimiausiam vaikui? Ar apribojant �eimos politikos r?mus vaik? �eimoje faktu yra logi�ka i� �eimos gyvenimo ir konteksto �i�mesti ? para�tes" senyvo am�iaus �mones? Kaip atrasti tuos esminius pamatinius polius, ant kuri? statomas visuomen?s pastatas b?t? stabilus ir kartu �eimyni�kai jaukus ir koks vaidmuo jame tenka �eimos politikai � esminis klausimas. Atsakymas ? j? priklauso nuo �eimos politikai priskiriamo vaidmens visoje vie�ojoje politikoje bei jos formuojamu tiksl?.

Politika n?ra savitiksl? ar savaiminis, negin?ijamas, visuotinis g?ris. Jos nauda ir reikalingumas visuomenei grind�iamas pasiektais rezultatais, priartinan?iais link ?vardinto ir pageidautina visuomenei svarbaus bei suvokiamo tikslo.

�eimos politika, kaip min?jau, ? Gerov?s valstyb?s teorijas integruota santykinai ne seniai. Tai Europin?s kilm?s samprata, vis dar besiformuojanti nuo XIX a. pabaigos - XX a. prad�ios. Prad�ioje buvo apsiribojama �vietimu, sveikata, kova su skurdu bei motinyst?s apsauga. Ma�daug iki 2009 �eimos politika da�niausiai buvo suvokiama ir apribojama vaik? auginimo laikotarpiu besiformuojan?iais i��?kiais ir i� j? kylan?iais poreikiais. Kitaip sakant manyta, kad �eimos politika prasideda su vaiko prad?jimu ar gimimu ir pasibaigia jam sulaukus pilnametyst?s. Dabartyje �ios ribos vis da�niau gin?ijamos. Vis labiau ry�k?ja plataus �eimos poreiki? konteksto aktualumas, kildinamas i� r?pes?io visomis �eimos gyvenimo sritimis ir to r?pes?io jau?iamos naudos visuomenei. �eimos politikos rib? pl?tra provokuojama derinio tarp besiple?ian?i? visuomen?s poreiki? ir institucij? formuluojamo ai�kaus, ?vardinto ir priimtino visuomenei tikslo bei numatyt? rezultat? einant link jo.

Tod?l formuojant �eimos politikos tikslus yra b?tina vadovautis ne tik ir ne tiek kit? �ali? praktika. Nes �eimos politikos apimtis, vykstantys procesai ir reakcijos ? sprendimus tiesiogiai priklauso nuo gyvenimo ?ia ir dabar. Negaus?s pirmieji moksliniai �eimos politikos tyrimai �alyje leid�ia konstatuoti, kad, deja, bet kol kas darom d?l paties darymo. Visa tai nepakei?iamai vyksta, nes stokojame susivokimo kokio tikslo vedini veikiame. Pavyzd�iui vaikas �eimoje ar �alyje n?ra vienintelis po�ymis, jog reikia ka�k? daryti � kitaip sakant vienareik�miai visada ir tik b?da. Kitu atveju paprasta: n?ra vaik? � n?ra problem?. Ir kam tuomet tas gimstamumo skatinimas, jei u�augintus asmenis galima tiesiog ?sive�ti i� kitur.

Diskusij? objektas vis dar ne sistemi�ka ir kryptinga politika su priemoni? visuma, formuojanti visuomen?s nuostatas ir pasirinkimus. Kol kas tai tik selektyvus priemoni? taikymas, kurio apimtys ir kryptis kyla i� politikos nebuvimo arba deklaratyvios politikos praktikos. Ar ES suformuluoti �eimos politikos tikslai mums tinka, galime atsakyti tik i�analizav? kame gyvename ir kaip ? juos �i?rima visuomen?je.

Europos s?jungos �eimos politikos tikslas yra gimstamumas ir d?ka jo augimo u�tikrinama kart? kaita bei ma�inamas visuomen?s sen?jimo efektas. Kita vertus, visuomen?s sen?jimas pats savaime n?ra blogis. Nerim? kelia jo sukeliamos pasekm?s, kai veikian?ioje sistemoje kart? solidarumo principas neatsveria vis augan?ios sen?jimo efekto na�tos. Taip pat kaip ir gimstamumo augimas n?ra vienareik�miai tik gera �inia ir didelis pasiekimas. Nes jam i�augus, kartu i�auga ir papildomas vie�? paslaug? ar paramos �eimoms su vaikais poreikis ir �eim? nenoras / ribotumas solidariai remti senstan?i? visuomen?, o to ji nelinkusi atsisakyti. Tod?l �eimos politikos tikslai neapribojami tik vaiku kaip problemos suk?l?ju ir tuo pa?iu gelb?toju i� jos. NAMS nuo pat ?sisteigimo inicijavo ir vadovaujasi gerokai platesniu �eimos politikos kontekstu, apiman?iu vis? �eimos gyvenim? ir vaiko gimimo, trej? ar �e�eri? met? ir jo pilnametyst?s fakto niekada nelaik? �eimos politikos taikymo prad�ios ar pabaigos data.

Kitas ES �eimos politikos tikslas yra visuotin? gyventoj? ?trauktis, d?ka kurios ma�as gimstamumas netampa pagrindu groti laidotuvi? mar�o visuomenei. Juo labiau, kad Europos s?jungos �alims b?ding? ry�ki? moter? ?traukties / gr?�inimo ? darbo rink? problem? m?s? �alyje galima bent jau kol kas praleisti pro pir�tus. Nes d?l ekonomini? i��?ki? m?s? �alyje i�gyventi vieno dirban?io asmens �eimoje su vaikais yra ne tik i��?kis, bet daugeliui reik�t? skurdo rib? ar net visi�k? nepritekli?. Kitaip sakant, lyginant su kitomis �alimis mes, Lietuvos moterys, dirbame ilgiau, daugiau ir gauname ma�iau. Vadinasi, galb?t turime viena b?da ma�iau arba moter? ?traukties ? darbo rink? i��?k? kei?ia kitos.

Ta?iau prane�imo pavadinime suformuluotoje tez?je tuo pa?iu leidau sau suformuluoti klausim? kas pirmiau: vi�ta ar kiau�inis. Iki dabartini? si?lym? �eimos politika buvo savitikslis, selektyvus priemoni? kratinys, prakti�kai reaguojantis ? t.t. visuomen?s grupi? poreikius ir politines prie�rinkimines u�gaidas. �itame chaose, bandomame vadinti vie�?ja politika, sprendimai nuolat stumiami visuomen?s grupi? prie�inimu kur solidarumo na�ta u�metama vis ant t? pa?i? - dirban?i? � pe?i? nuosekliai ir atsakingai saugant ��vent? karvi?" visuomen?s grupes nuo neva nepakeliamos dalinimosi na�tos. Ir tuo pa?iu stebintis �e�?lyje nuo mokes?i? kaitros besislepian?io asmens nenoru prisid?ti.

ES s?moningai formuoja �eimos politikos judes? lentel?je pateikta kryptimi kur institucijos formuoja visuomenei suvokiamus ir ai�kius tikslus, jos ?gyvendinimo apimtis, i�reik�tumas ir taikymas yra pamatuojamas, visuomen?s poreikiai yra grind�iami teis?tumo ir priimtinumo principais ir gaunamas arba negaunamas siektas rezultatas � gimstamumo ar konkurencingumo augimas.

Mes dabartin?je situacijoje grie?iau judame prie�inga kryptimi, kuomet kurian?ios politik? institucijos siaurina �eimos politikos tikslus, racionaliai pasiekiamus rezultatus apriboja tik poreikiu didinti gimusi? skai?i?. Demografin?s strategijos priemoni? plane �eimos politikai, kaip ir moterims visuomen?je, ir v?l priskiriama siauroji vaik? gimdymo � auginimo funkcija, tuo pa?iu daug net nem?stant kokiose �eimose vaik? norime ir ar kiekvienu atveju kiekvienas gim?s vaikas didina �alies konkurencingum?. T.y. plat?j? �eimos politikos kontekst? �gimstamumas plius konkurencingumas" su kart? solidarumo ir ?traukties vizija susiauriname iki nepasiteisinusio ir ? aklaviet? atvedusio �gimdykit daugiau, paskui galvosim kas bus toliau" raginimo. Ir visa tai daroma �alyje kur paslaug? vaikams prieinamumas vis? j? am�i? iki pilnametyst?s vis labiau traukiasi arba perkeliamas ? rink?, kur �vietimo, sveikatos ir pajam? atskirtis yra kiekvienos atskirai ministerijos reikalas ir prakti�kai niekam neai�ku kur prasideda ir baigiasi s?sajos tarp �i? rei�kini?.

B?tent toks sukurtas ir v?l palaikomas mechanizmas formuojamas tod?l, kad �eimos politika vis dar yra suvokiama ir vertinama kaip socialin?s politikos podukra. Kitaip sakant, i�mokos, pa�alpos ir �iek tiek socialini? paslaug? yra viskas, kas gali b?ti naudojama kaip priemon?s �eimos politikos tikslui pasiekti. Ir tuomet nestebina, kad politik? tikslas yra paskatinti gimdyti ir daug nepasiekiamas, nes moderni ir atsakinga visuomen? kelia ne kiekyb?s, bet kokyb?s tikslus. Kol politikos ir visuomen?s tikslai skirsis i� esm?s, pageidaujami rezultatai bus minimal?s.

Sveikintinas demografijos strategijos ir priemoni? paketo �ingsnis � �eimos politikos tiksl? ?vardinimas ir platus pasiekt? rezultat? spektras vizijoje. Juk, kaip min?ta, daugel? met?, kadencij?, politini? laikotarpi? �eimos politika buvo kaip meil?: lyg ir yra, bet niekas vienareik�miai ne�ino kokie jos tikslai ir kaip j? pasiekti. Ta?iau patirtis neleid�ia d�iaugtis anks?iau laiko. Tod?l kyla pagr?sti klausimai ar per�engus deklaratyvios Ne-politikos slenkst? ir suformulavus tikslus bei u�davinius nuosekliai toliau formuojama sistemin? �eimos politika?

Vyriausyb?s ir ministerijos duomenimis kol kas �eimos politikos tikslas yra stipri �eima. T.y. vis dar galvojama apie �eimos s?vokos, sud?ties, lyties ir kitus vertybinius kriterijus, moksli�kai ne?rodan?ius, jog jie stabiliai ?takoja gimstamumo augim? ar konkurencingum?. Be to, �i? tiksl? ?gyvendinimui numatomos tik socialin?s politikos priemon?s, kurios i� ties? yra gaisro gesinimo, bet ne mi�k? saugojimo nuo gaisr? praktika. O juk nagrin?jant politikos priemoni? rezultatus , taiklum? ir efektyvum?, tyrimuose nuolat minima ir pagr?sta s?saja tarp finans? krypties ir augimo pagal princip? �k? laistai, tas ir �aliuoja". Kitaip sakant, pvz., skurdo finansavimas augina skurd?. Tod?l priepuoliais ir selektyviai vykdom? priemoni? i�varginta visuomen? kas kart politikams pateikin?jant garsi? pavadinim? dokumentus (strategijas, reformas ar nacionaliniai susitarimus), tikisi konstruktyvi? ir sistemi�k?, pagr?st? ir siekian?i? konkre?i? rezultat?, ?vertinan?i? s?sajas ir aplinkos veiksni? ?tak? pasekm?ms, sprendim?.

Strategija yra dokumentas, kuriame nepakanka sud?lioti tuo kartu �ovusi? ? galv? priemoni? paket?. Juk viena priemon? gali slopinti kitos priemon?s efekt?, arba visuomen?je susiklost? stereotipai susilpninti priemon?s veikim? iki formaliai egzistuojan?io ir neveikian?io. Toki? patir?i? turime ? valias. Tokias patirtis apra�in?ja �eimos politikos tyr?jai Lietuvoje. O jei vis tik nusprend�iama, jog atsitiktinai ar pagal simpatijas sud?liot? veikl? pakanka, vadinasi �eimos politika ir v?l tebus deklaratyvi, kad ir pagaliau su ai�kiu tikslu ir net pakankamai solid�iai pagr?stais u�daviniais.

Strategijoje suformuluoti jos tikslai ir u�daviniai lyg ir suteikt? galimyb? atsip?sti ir ramiai laukti kada gyvenimas pager?s, o rezultatai bus matomi plika akimi. Ta?iau ambicingiems planams ?gyvendinti reikia ir ambicing? finansavimo �altini? su ambicing? priemoni? sistema, finansuojam? neapmokestinant ar perskirstant ? sritis, kuriose poky?i? siekiama. Deja, bet si?lomas priemoni? planas vargu ar suteiks galimyb? �eimos politik? �alyje laikyti egzistuojan?ia ir sistemi�ka. �tai Ly?i? lygyb?s didinimui priemoni? apskritai nepasi?lyta, o ekonomin? gerov? atidalinta nuo finansini? paskat?. Tarsi tai visi�kai nesisiet?. Tod?l finansines paskatas leidau sau apjungti su ekonomin? gyventoj? gerov?s u�daviniu i� migracijos priemoni? paketo.

Kyla realus klausimas kokiu pagrindu buvo formuluojamos priemon?s, ar, kada, kiek vykdyti �eim? poreiki? ir motyvacijos tyrimai. Juk priimt? sprendim? monitoringo � steb?senos kaip visuomen? reaguoja ? vien? ar kit? esmin? priemon? pa?ioms svarbiausios problemoms spr?sti � neturime, nevykdome ir net strateginiuose, pagrindiniuose dokumentuose retai kada besivadovaujama i�sami? mokslini? tyrim? duomenimis.

D�iugu, kad ai�kiai suformuluotam tikslui pasiekti pasirinkti galimai beveik ES �eimos politikos tikslus atitinkantys u�daviniai. Ta?iau per gimstamumo didinim? amortizuojamas visuomen?s sen?jimas t?ra tik kiekybin?s visuomen?s strukt?ros kaitos aprai�ka. Na, tur?sime daugiau vaik?, v?liau � jaunuoli? ir gal? gale gal darbo rinkos dalyvi?, u�simetan?i? po papildom? solidarios visuomen?s mai�? ant kupros. O kas jei pagimd? po skatinimo gimdyti auginti vaik? i�vyks kitur? Sakysit � tam ir sukurtas migracijos u�davinio ?gyvendinimo paketas. Tik ar jis pakankamas? Ir ? kok? emigravus? orientuotas? Ar profesin?s mokyklos tikrai yra traukos pagrindas gr?�ti ? �al? �iuolaikin?je visuomen?je, kur auk�tasis, o ne profesinis i�silavinimas yra didesni? pajam? garantas. Ir tai tik vienas akmuo, galimai numu�iantis pagimdyto vaiko pir�t? kelion?je link darbo rinkos � mokes?i? mok?tojo. O toki? yra ? valias.

Juk norint u�auginti mok?, atsaking? ir ?ia gyventi norint? piliet? iki darbing? pagal am�i? grup?s strukt?ros kaitos dar teks patirti ir papildomas i�laidas d?l s?kmingo (to juk visi ir tikim?s) gimstamumo skatinimo pasekmi? � t.y. kart? solidarumo principo reikalavimai vis? pirma suveiks vidutinio ir senyvo am�iaus asmenis. Vaik? �vietimas, sveikata ir kitos paslaugos yra tokioje apverktinoje b?kl?je, kad jau dabar apie tinkam? j? finansavim? galima tik svajoti. Jau dabar vaikas yra vertinamas kaip problem? gamintojas, o veikianti sistema yra ?rodymu, kad vaik? �aliai nereikia. Tai kam dar skatinti t? gimstamum?? Nebent susiformavo politin? valia, pagr?sta visuomen?s poreikiu ir reikalavimais, ir visas d?mesys nuo �iol bus sutelktas ? ateit? vietoj nuolatinio praeities sprendim? kompensavimo. Kitaip sakant, ?taka politiniams sprendimams staiga bus perimta ? vaikus auginan?i? am�iaus grup?s rankas.

Deja, strategijos priemoni? plane �eimos politikai ir v?l paliktas socialin?s politikos podukros vaidmuo. Apie sistemi�k?, visaapiman?i?, skland�iai derinan?i? pa?ius ?vairiausius visuomen?s grupi? poreikius, lanks?i? bei poveik? analizuojan?i? �eimos politik? tenka kol kas tik svajoti. Pana�u, kad did�iules b?das bandoma spr?sti niekiniais pinigais. Kaip ant perpjauto pilvo dedant traukl?p?.

Pavyzd�iui, darbo ir �eimos derinimui � tam visuomen?s perpjautam pilvui � nesi?loma n? viena priemon? per�i?rint kaip naujo Darbo kodekso poky?iai i�laisvino darbdavius ?gyvendinti tai, vardan ko buvo kartojamos mantros apie nepiln? darbo dien?, lanks?ius darbo grafikus ir darbuotoj? misti�kai atsiradusius i� niekur geb?jimus asmeni�kai tartis d?l darbo s?lyg? bei atlyginimo. Si?lomi darbdavi? �dar�eliai" ar vaik? prie�i?ra valstybin?se ?staigose tuo pa?iu nepasakant kieno d?ka tai bus finansuojama. Ar tikimasi, jog tai ?gyvendins senoliai savanoriai i� vyresni? ?galinimo priemon?s? Patalpos NVO b?reliams ir taip gali b?ti naudojamos tam, kam jos dabar skiriamos, tik u� jas reikia mok?ti nuomos mokest?. O miestuose j? tiesiog n?ra tiek, kiek yra norin?i? ir galin?i? lankyti b?relius ar teikti jiems paslaugas, jei tos paslaugos b?t? ?perkamos. O kokiu b?du bus derinama �eima su darbu kai k?dik? auginantys masi�kai panor?s pasipildyti �eimos biud�et? d?ka i�mokos ir papildom? pajam? apskritai neai�ku. Dar b?t? logi�kai paai�kinama jei �i priemon? b?t? priskirta prie finansini? paskat?.. be tuk ji � darbo ir �eimos derinimo priemon?.

Ne veltui finansines paskatas gimstamumo skatinimo u�davinyje apjungiau su ekonomin?s gyventoj? gerov?s siekiu migracijos suvaldymo u�davinyje. Koks pagrindas buvo jas atidalinti ne labai suvokiu, nes juk ir taip ai�ku, kad jei / kai �alyje �eim? gerov?s lygis patenkins daugumos poreikius, emigruojan?i? suma�?s, o kai gerov? bus pakankama sugr?�ti, toki? tikrai bus. Kas keis?iausia - apie mokes?i? na�t? dirbantiems n? vieno �od�io. Nors jau kelintus metus tyrim? duomenys rodo, kad nepakankamos grynosios pajamos yra pagrindinis motyvas i�keliauti ir pagrindin? prie�astis susilaikyti nuo gr?�imo. Na nejau tikimasi, kad keliasde�imt eur? vaiko pinig?, PVM lengvata sauskeln?ms ir 100 eur? auklei su prakti�kai nei�pildoma s?lyga (savivaldyb?s beveik visuomet gali pasi?lyti dar�el? u� nn kilometr? ar negimt?ja kalba), pameistriai ar profesinis mokymas su MMA perspektyva, sunkiai suvokiama mokes?i? lengvata vie�os naudos verslui bus tais argumentais, kurie suteiks vilt? likti ?ia ir gyventi gerov?je. B?tent tai, ko ir siekia kiekviena �eima. B?tent tai, k? didinti ragina Europos s?junga siekiant didinti gimstamum?. B?tent tai kas minima strategijoje, bet net su lupa vargu ar ?�i?rima priemoni? plane.

O tuo tarpu � 2+2 dirbanti �eima �kai vyras u�dirba VDU, o �mona 2/3 VDU, 2017-? m. bendra �Sodros" ir GPM na�ta sudar? 37 proc. Kai EBPO duomenimis vadovaujantis, analogi�kos �eimos Estijoje mokes?i? na�ta yra 33,8 proc., Lenkijoje � 26,8 proc., Airijoje � 19 proc., Jungtin?je Karalyst?je ir JAV � 26,5 proc., na o �vedijoje pana�iai kaip Lietuvoje � 39,3 proc." ir ?ia dar ne?vertintas panaikintas PNPD.

Analogi�ka situacija ir su b?sto prieinamumo didinimu. Kreditai minimi trijose i� keturi? priemoni? tarsi tai b?t? vienintelis civilizuotas ir efektyviausias b?das suteikti galimyb? tur?ti namus. Bent �iek tiek paguod�ia, jog galb?t � dar kart? pasikartosiu � galb?t savivaldybi? pernuomojimas rinkoje socialinio b?sto reikm?ms nors �iek tiek palengvins pageidaujan?i? gauti nuomos kompensavim? dali?. Tik ir �iuo atveju �eimos praras galimyb? laisvai rinktis kur gyventi d?l geresn?s mokyklos ar atstumo iki darbo, o savivalda galimai ?gis dar vien? galimyb? sudarin?ti sandorius su ne visai rinkos ir ne visai �aid?jais. Juk naujos statybos b?sto, pana�u, pastatyta gerokai daugiau, nei ?perkama.

Antroje gimstamumo skatinimo priemoni? dalyje situacija ne labai kuo skiriasi nuo pirmosios. Tiek laiko kalb?ta apie kompleksini? paslaug? paket? kiekvienai (ne tik rizikos) �eimai, ta?iau apie j? ?ia n? �od�io. Priemoni? pakete tikrai tr?ksta login?s sekos, pagr?stumo �eim? poreikiais ir tikslingos kelion?s link u�davinio rezultat?.

Kas kart? naudojant s?vok? �nemokamas" yra nusispjaunama ? kiekvieno mokes?i? mok?tojo ir vartotojo sune�t? per mokes?ius duokl?, tod?l s?moningai raginu ?vardinti kas u� tai moka. Taigi, Biud�etinis (ne nemokamas) maitinimas ma�iausiems mokyklinukams, grei?iausia, pavirs tiesiog eiliniu l?�? ta�kymu, nes dabartin? karta vaik? alsuoja laisve rinktis. Rinktis neb?ti vedamam vorele iki valgyklos ir valgyti kai nori. Rinktis nevalgyti, jei neskanu ar tiesiog nem?gsti mork?. Rinktis laisvai i�sakyti k? galvoji apie t? maist?, kur? randi at�alus? ant stalo j? paserviravus pusvaland? iki pertraukos ir t.t. Jau nekalbant apie tai, kad toli gra�u ne kiekvienas mokes?ius mokantis t?t? ar mama suvoks, jog j? vaikas gauna toki? dovan? ir eilin? kart? piktinsis, kad tenka mok?ti u� tai, u� k? jau kart? sumok?jai per mokes?ius.

Taip, priemon?se tikrai yra ger? ir sveikintin? si?lym?. Ta?iau jie pasimeta tarp nereik�mingo kakofoninio triuk�mo be ritmo ir ai�kios krypties b?giojant per si?lymus formavusi? mintis. O per�velgus programos vertinimo kriterijus pasidaro visi�kai ir galutinai bevilti�kai li?dna. Esminio �eim? gyvenimo gerov?s kriterijaus - PAJAM? ASMENIUI �EIMOJE � n? su �iburiu nesurasite. Gryn?j? pajam? asmeniui �eimoje taip pat niekas neketina steb?ti. Vadinasi maximum kas ketinama daryti � i� kavos tir�?i? buriant didinti �vaiko pinigus", kuri? didinimas visuomet turi ir atgars? � vis ma�iau �eim? apsimoka ?sitraukti ? darbo rink?, nors kitomis priemon?mis ketinama skatinti t? ?sitraukim?, kur? per �vaiko pinigus" suma�ina. Lygiai toks pats jausmas apima ir vertinant maitinam? �nemokamai" vaik? skai?iaus augim?. Jei jau norima skirti nn milijon? vaik? poreikiams mokyklose, tai ar ne svarbiausia b?t? u�tikrinti lygias galimybes jose. T.y. pilnai ir be joki? imitacini? r?pes?i? pradinuku per mokinio paramos priemones, finansuoti VIS? ugdymo krep�el? pradinukui. T.y. neversti �eim? eiti ir pra�in?ti paramos sos.skyriuose, o at?jusiam pradinukui ant suolo pad?ti visk? ko reikia mokymosi procesui garantuoti. Pradedant nuo vadov?li? ir pratyb? ir baigiant pie�tukais, sportiniais ar �okio bateliais ir visu kitu. Tik?tina, kad tai net kainuot? pigiau, nei kasdien verti vaikus valgyti be laisv?s rinktis.

Ir jau visi�kai pabaigai labai nor?t?si �eimos politikos strategijos priemoni? pakete atrasti po�i?rio ? �eimas pokyt? kur priemon?se dominuot? ne liepimai ir draudimai, o laisv? rinktis. NAMS jau daugiau nei penkerius metus visomis i�gal?mis stengiasi bent prad?ti kalb?ti apie ��eimos paslaug? krep�el?" �eimos poreikiams met? b?gyje finansuoti i� dalies j? sumok?t? mokes?i?. Tuomet kiekviena �eima gal?t? nuspr?sti ar prisimok?ti u� aukl?, ar u� b?rel?, ar u� papildomas sveikatos paslaugas rinkoje, o met? gale pateik? mok?jimo dokumentus, numatyt? sum? susigr?�inti i� sumok?t? mokes?i?. Juk jei jau ne�ame mokestin? na�t? kaip �vedai ir m?s? neatleid�ia nuo mokes?i? priklausomai nuo i�laikom? asmen? skai?iaus, tai bent privalo leisti tuos mokes?ius naudoti �eimos reikm?ms finansuoti. Deja, bet tam reikia tikrai dr?sos ir i�skirtin?s politin?s valios, kurios ir v?l pasigedau.

D?koju u� did�iul? darb? formuojant pa?i? strategij?. Apmaudu, kad �altiniais ir pagrindimui nenaudojami moksliniai tyrimai. Eurostat, Statistikos departamentas, Spinter bei Vilmorus tyrimai yra didel? pagalba analizuojant situacij?. Ta?iau ie�kant esmini? sprendim?, sistemi�kumo, bandant ?sivertinti galimas priemoni? ?gyvendinimo pasekmes tikrai daug pagelb?ti gal?t? mokslo institucijos ir garb?s vyrai bei moterys. Juk gerov?s, �eim? gerov?s, siekis tikrai n?ra toks primityviai suvokiamas ir lengvai ?gyvendinamas kaip nor?tume kiekvienas ?ia susirink?s. O �alies konkurencingumo u�tikrinimas tik pigiausia darbo j?ga ir geriausiomis s?lygomis verslui vien? dien? atsisuka ? pa?ius �iuos sprendimus st?musius kai �n?ra kam dirbti", nes vyresnioji karta, klusniai dirbusi u� tiek kiek moka jau nebei�gali, o jaunoji karta vyksta konkuruoti ? ne darbo pigumu besigirian?ias �alis.

Gyvename puikiu laikotarpiu. Jau beveik sud?jome �eimos politikos pamatus ?sivardindami siekius ir tikslus bei galimai svarbiausius u�davinius. Belieka palink?ti politin?s valios taip pat atsakingai ir sistemi�kai formuoti �i? tiksl? ?gyvendinimo priemoni? paket?.