Prisijunk prie projekto!

Prisijunk prie projekto!

Pasidalink džiaugsmu - tav?s reikia kitiems!

Pasidalink džiaugsmu - tav?s reikia kitiems!

Projektas t?siasi!

Projektas t?siasi!

Kurkime savo šeim? gerov? kartu!

Kurkime savo šeim? gerov? kartu!

Klausimai - Atsakymai

Lauki vaikuÄŤio ir tau neramu? Sunku ir atrodo, kad visos durys uĹľdarytos?

Turi neraminančių klausimų? Parašyk mums ir mes kartu rasim atsakymus!

NAMS atstov?s Rasos Žemait?s pasisakymas Vyriausyb?s organizuotame Demografiniame forume

2018-06-21


Vis? ši? dien? demografin? situacija šalyje buvo analizuojama pa?iais ?vairiausiais pj?viais. Šio pranešimo tikslas yra apžvelgti šeimos politikai kaip VIEŠAJAI politikai b?dingus esminius požymius, j? apraiškas m?s? šalyje bei, vadovaujantis ši? požymi? kriterijais strategijoje ir priemoni? plane, suformuluoti klausimus diskusijai link ar nuo šeimos politikos judame bei ko reik?t?, kad judesys link suintensyv?t?.

Daugel? met?, kadencij?, politini? laikotarpi? šeimos politika buvo kaip meil?: lyg ir yra, bet niekas vienareikšmiai nežino kokie jos tikslai, kaip j? siekti ir pagal k? ?sivertinti myli / nemyli. Jei meilei to pakanka, tai viešosios politikos sri?iai tai praž?tis.

Šeimos politika ? Gerov?s valstyb?s teorijas integruota buvo santykinai ne seniai. Jos integracija buvo ir vis dar yra mažiau sistemin?. Dažniausiai šeimos politika vis dar suvokiama ir apribojama vaik? auginimo laikotarpiu besiformuojan?iais išš?kiais ir iš j? kylan?i? priemoni? poreikiu. Kitaip sakant, šeimos politika prasideda su vaiko prad?jimu ar gimimu ir pasibaigia, jam sulaukus pilnametyst?s. Ir vis tik šios ribos vis dažniau gin?ijamos. Be to, vis dažniau keliamas klausimas ar šeimos politikos tikslai ir priemon?s kyla iš visuomenei svarbi? poreiki?, ar institucijose suformuluoti tikslai ir ?gyvendinamos priemon?s provokuoja visuomen? keisti nusistov?jusias nuostatas ir elgesio modelius. Kitaip sakant ar politika atspindi tikrov?s poreikius, ar ji pati formuoja tikrov?.

Pavyzdžiui nat?raliai susiklost? poreikis prie Šeimos politikos priemoni? paketo priskirti Darbo politikos priemones, atsiradus poreikiui kompensuoti prarastas pajamas besilaukian?ioms / gimdyv?ms bei aktual?jant diskusijai apie lygias galimybes darbo rinkoje. Panašiai taip susiformavo b?tinyb? garantuoti maž? vaik? švietimo ar prieži?ros paslaugas dirbantiems, o su urbanizacija vien? namuose nepaliekam? vaik? amžius pailg?jo iki mokyklos ar net 14 m.. Vis aktualesniu tampa senstan?ios visuomen?s poreikis r?pintis senyvais t?vais j? vaikams dirbant. Augantis skyryb? ir sekan?i? santuok? skai?ius kelia naujus išš?kius, kur šeimos politikos svarbia dalimi tampa teisini? paslaug? prieinamumas. Ir t.t.

Vis v?liau gimsta pirmgimiai, vis mažiau vaik? susilaukia pora ir moteris per savo gyvenim?, visuomen? sensta ir vis sunkiau randa b?d? pasir?pinti vieni kitais kriziniais atvejais, vis mažiau laiko t?vai turi savo vaikams, o paskui vaikai savo t?vams. Did?janti atskirtis ir susvetim?jimas. Šie ir panaš?s ženklai aiškiai rodo – šeimos politikos ribos prasideda kažkur kitur, nei manyta ir baigiasi kažkada gerokai v?liau, o grei?iausia apskritai nesibaigia.

Vien šios forumo dalies pavadinimas kelia klausim? ar vyresnio amžiaus žmon?s n?ra šeima? Ir jei visi pripažinsime, jog suvokiame kaip absurdiška yra iš šeimos politikos „išmesti" pilnametyst?s sulaukusius vaikus ar senolius, rasime atsakym?, jog vis gr?smingiau art?ja laikotarpis, kai tur?sime iš esm?s perži?r?ti poži?r? ? veikian?i? sistem? ir šeimos politik? perkelti iš socialin?s politikos podukros vaidmens ten, kur jos platus kontekstas gal?t? sudaryti galimybes nenutr?kstamai r?pintis pilie?iu nuo jo prad?jimo momento iki mirties.

Deja, bet gerokai per ilgai ir vis dar diskutuoti apie šeimos politikos siekius, tikslus ir paskirt? politikams, politikoje ir visuomen?je retai randama noro ir laiko, nes d?mesys (s?moningai ar ne) nukreipiamas ? tarsi pamatinius klausimus, kurie iš ties?, many?iau, yra labiau filosofin? ar vertybin? tematika, pasmerkta amžiniems tiesos ieškojimams. Patirtis rodo, kad vieno teisingo atsakymo ? šios diskusijos formuluojamus klausimus grei?iausiai n?ra. Nes jei ne priešprieša, tai takoskyra poži?ryje visuomet bus.

Egl? Kavoli?nait? Ragauskien?, nuosekliai nagrin?janti šeimos politik? ir jos veikim? ar neveikim? šalyje, viename savo mokslini? darb? taikliai pastebi: „Apie šeimos politik? kalba tik tie asmenys, kurie iš jos gauna tiesiogin?s naudos arba tie, kurie patiria žal?."

Ar šeimos politikos pagrindinis objektas yra šeimos sudarymo pagrindas, jos sud?tis ir gyvenimo b?das? Ar šeimos politika yra pasmerkta vienos ar kitos visuomen?s grup?s nepasitenkinimui, kas kart dalinant saldainius vis kitam ar tik vienam mylimiausiam vaikui? Ar apribojant šeimos politikos r?mus vaik? šeimoje faktu yra logiška iš šeimos gyvenimo ir konteksto „išmesti ? paraštes" senyvo amžiaus žmones? Kaip atrasti tuos esminius pamatinius polius, ant kuri? statomas visuomen?s pastatas b?t? stabilus ir kartu šeimyniškai jaukus ir koks vaidmuo jame tenka šeimos politikai – esminis klausimas. Atsakymas ? j? priklauso nuo šeimos politikai priskiriamo vaidmens visoje viešojoje politikoje bei jos formuojamu tiksl?.

Politika n?ra savitiksl? ar savaiminis, negin?ijamas, visuotinis g?ris. Jos nauda ir reikalingumas visuomenei grindžiamas pasiektais rezultatais, priartinan?iais link ?vardinto ir pageidautina visuomenei svarbaus bei suvokiamo tikslo.

Šeimos politika, kaip min?jau, ? Gerov?s valstyb?s teorijas integruota santykinai ne seniai. Tai Europin?s kilm?s samprata, vis dar besiformuojanti nuo XIX a. pabaigos - XX a. pradžios. Pradžioje buvo apsiribojama švietimu, sveikata, kova su skurdu bei motinyst?s apsauga. Maždaug iki 2009 šeimos politika dažniausiai buvo suvokiama ir apribojama vaik? auginimo laikotarpiu besiformuojan?iais išš?kiais ir iš j? kylan?iais poreikiais. Kitaip sakant manyta, kad šeimos politika prasideda su vaiko prad?jimu ar gimimu ir pasibaigia jam sulaukus pilnametyst?s. Dabartyje šios ribos vis dažniau gin?ijamos. Vis labiau ryšk?ja plataus šeimos poreiki? konteksto aktualumas, kildinamas iš r?pes?io visomis šeimos gyvenimo sritimis ir to r?pes?io jau?iamos naudos visuomenei. Šeimos politikos rib? pl?tra provokuojama derinio tarp besiple?ian?i? visuomen?s poreiki? ir institucij? formuluojamo aiškaus, ?vardinto ir priimtino visuomenei tikslo bei numatyt? rezultat? einant link jo.

Tod?l formuojant šeimos politikos tikslus yra b?tina vadovautis ne tik ir ne tiek kit? šali? praktika. Nes šeimos politikos apimtis, vykstantys procesai ir reakcijos ? sprendimus tiesiogiai priklauso nuo gyvenimo ?ia ir dabar. Negaus?s pirmieji moksliniai šeimos politikos tyrimai šalyje leidžia konstatuoti, kad, deja, bet kol kas darom d?l paties darymo. Visa tai nepakei?iamai vyksta, nes stokojame susivokimo kokio tikslo vedini veikiame. Pavyzdžiui vaikas šeimoje ar šalyje n?ra vienintelis požymis, jog reikia kažk? daryti – kitaip sakant vienareikšmiai visada ir tik b?da. Kitu atveju paprasta: n?ra vaik? – n?ra problem?. Ir kam tuomet tas gimstamumo skatinimas, jei užaugintus asmenis galima tiesiog ?sivežti iš kitur.

Diskusij? objektas vis dar ne sistemiška ir kryptinga politika su priemoni? visuma, formuojanti visuomen?s nuostatas ir pasirinkimus. Kol kas tai tik selektyvus priemoni? taikymas, kurio apimtys ir kryptis kyla iš politikos nebuvimo arba deklaratyvios politikos praktikos. Ar ES suformuluoti šeimos politikos tikslai mums tinka, galime atsakyti tik išanalizav? kame gyvename ir kaip ? juos ži?rima visuomen?je.

Europos s?jungos šeimos politikos tikslas yra gimstamumas ir d?ka jo augimo užtikrinama kart? kaita bei mažinamas visuomen?s sen?jimo efektas. Kita vertus, visuomen?s sen?jimas pats savaime n?ra blogis. Nerim? kelia jo sukeliamos pasekm?s, kai veikian?ioje sistemoje kart? solidarumo principas neatsveria vis augan?ios sen?jimo efekto naštos. Taip pat kaip ir gimstamumo augimas n?ra vienareikšmiai tik gera žinia ir didelis pasiekimas. Nes jam išaugus, kartu išauga ir papildomas vieš? paslaug? ar paramos šeimoms su vaikais poreikis ir šeim? nenoras / ribotumas solidariai remti senstan?i? visuomen?, o to ji nelinkusi atsisakyti. Tod?l šeimos politikos tikslai neapribojami tik vaiku kaip problemos suk?l?ju ir tuo pa?iu gelb?toju iš jos. NAMS nuo pat ?sisteigimo inicijavo ir vadovaujasi gerokai platesniu šeimos politikos kontekstu, apiman?iu vis? šeimos gyvenim? ir vaiko gimimo, trej? ar šešeri? met? ir jo pilnametyst?s fakto niekada nelaik? šeimos politikos taikymo pradžios ar pabaigos data.

Kitas ES šeimos politikos tikslas yra visuotin? gyventoj? ?trauktis, d?ka kurios mažas gimstamumas netampa pagrindu groti laidotuvi? maršo visuomenei. Juo labiau, kad Europos s?jungos šalims b?ding? ryški? moter? ?traukties / gr?žinimo ? darbo rink? problem? m?s? šalyje galima bent jau kol kas praleisti pro pirštus. Nes d?l ekonomini? išš?ki? m?s? šalyje išgyventi vieno dirban?io asmens šeimoje su vaikais yra ne tik išš?kis, bet daugeliui reikšt? skurdo rib? ar net visišk? nepritekli?. Kitaip sakant, lyginant su kitomis šalimis mes, Lietuvos moterys, dirbame ilgiau, daugiau ir gauname mažiau. Vadinasi, galb?t turime viena b?da mažiau arba moter? ?traukties ? darbo rink? išš?k? kei?ia kitos.

Ta?iau pranešimo pavadinime suformuluotoje tez?je tuo pa?iu leidau sau suformuluoti klausim? kas pirmiau: višta ar kiaušinis. Iki dabartini? si?lym? šeimos politika buvo savitikslis, selektyvus priemoni? kratinys, praktiškai reaguojantis ? t.t. visuomen?s grupi? poreikius ir politines priešrinkimines užgaidas. Šitame chaose, bandomame vadinti vieš?ja politika, sprendimai nuolat stumiami visuomen?s grupi? priešinimu kur solidarumo našta užmetama vis ant t? pa?i? - dirban?i? – pe?i? nuosekliai ir atsakingai saugant „švent? karvi?" visuomen?s grupes nuo neva nepakeliamos dalinimosi naštos. Ir tuo pa?iu stebintis šeš?lyje nuo mokes?i? kaitros besislepian?io asmens nenoru prisid?ti.

ES s?moningai formuoja šeimos politikos judes? lentel?je pateikta kryptimi kur institucijos formuoja visuomenei suvokiamus ir aiškius tikslus, jos ?gyvendinimo apimtis, išreikštumas ir taikymas yra pamatuojamas, visuomen?s poreikiai yra grindžiami teis?tumo ir priimtinumo principais ir gaunamas arba negaunamas siektas rezultatas – gimstamumo ar konkurencingumo augimas.

Mes dabartin?je situacijoje grie?iau judame priešinga kryptimi, kuomet kurian?ios politik? institucijos siaurina šeimos politikos tikslus, racionaliai pasiekiamus rezultatus apriboja tik poreikiu didinti gimusi? skai?i?. Demografin?s strategijos priemoni? plane šeimos politikai, kaip ir moterims visuomen?je, ir v?l priskiriama siauroji vaik? gimdymo – auginimo funkcija, tuo pa?iu daug net nem?stant kokiose šeimose vaik? norime ir ar kiekvienu atveju kiekvienas gim?s vaikas didina šalies konkurencingum?. T.y. plat?j? šeimos politikos kontekst? „gimstamumas plius konkurencingumas" su kart? solidarumo ir ?traukties vizija susiauriname iki nepasiteisinusio ir ? aklaviet? atvedusio „gimdykit daugiau, paskui galvosim kas bus toliau" raginimo. Ir visa tai daroma šalyje kur paslaug? vaikams prieinamumas vis? j? amži? iki pilnametyst?s vis labiau traukiasi arba perkeliamas ? rink?, kur švietimo, sveikatos ir pajam? atskirtis yra kiekvienos atskirai ministerijos reikalas ir praktiškai niekam neaišku kur prasideda ir baigiasi s?sajos tarp ši? reiškini?.

B?tent toks sukurtas ir v?l palaikomas mechanizmas formuojamas tod?l, kad šeimos politika vis dar yra suvokiama ir vertinama kaip socialin?s politikos podukra. Kitaip sakant, išmokos, pašalpos ir šiek tiek socialini? paslaug? yra viskas, kas gali b?ti naudojama kaip priemon?s šeimos politikos tikslui pasiekti. Ir tuomet nestebina, kad politik? tikslas yra paskatinti gimdyti ir daug nepasiekiamas, nes moderni ir atsakinga visuomen? kelia ne kiekyb?s, bet kokyb?s tikslus. Kol politikos ir visuomen?s tikslai skirsis iš esm?s, pageidaujami rezultatai bus minimal?s.

Sveikintinas demografijos strategijos ir priemoni? paketo žingsnis – šeimos politikos tiksl? ?vardinimas ir platus pasiekt? rezultat? spektras vizijoje. Juk, kaip min?ta, daugel? met?, kadencij?, politini? laikotarpi? šeimos politika buvo kaip meil?: lyg ir yra, bet niekas vienareikšmiai nežino kokie jos tikslai ir kaip j? pasiekti. Ta?iau patirtis neleidžia džiaugtis anks?iau laiko. Tod?l kyla pagr?sti klausimai ar peržengus deklaratyvios Ne-politikos slenkst? ir suformulavus tikslus bei uždavinius nuosekliai toliau formuojama sistemin? šeimos politika?

Vyriausyb?s ir ministerijos duomenimis kol kas šeimos politikos tikslas yra stipri šeima. T.y. vis dar galvojama apie šeimos s?vokos, sud?ties, lyties ir kitus vertybinius kriterijus, moksliškai ne?rodan?ius, jog jie stabiliai ?takoja gimstamumo augim? ar konkurencingum?. Be to, ši? tiksl? ?gyvendinimui numatomos tik socialin?s politikos priemon?s, kurios iš ties? yra gaisro gesinimo, bet ne mišk? saugojimo nuo gaisr? praktika. O juk nagrin?jant politikos priemoni? rezultatus , taiklum? ir efektyvum?, tyrimuose nuolat minima ir pagr?sta s?saja tarp finans? krypties ir augimo pagal princip? „k? laistai, tas ir žaliuoja". Kitaip sakant, pvz., skurdo finansavimas augina skurd?. Tod?l priepuoliais ir selektyviai vykdom? priemoni? išvarginta visuomen? kas kart politikams pateikin?jant garsi? pavadinim? dokumentus (strategijas, reformas ar nacionaliniai susitarimus), tikisi konstruktyvi? ir sistemišk?, pagr?st? ir siekian?i? konkre?i? rezultat?, ?vertinan?i? s?sajas ir aplinkos veiksni? ?tak? pasekm?ms, sprendim?.

Strategija yra dokumentas, kuriame nepakanka sud?lioti tuo kartu šovusi? ? galv? priemoni? paket?. Juk viena priemon? gali slopinti kitos priemon?s efekt?, arba visuomen?je susiklost? stereotipai susilpninti priemon?s veikim? iki formaliai egzistuojan?io ir neveikian?io. Toki? patir?i? turime ? valias. Tokias patirtis aprašin?ja šeimos politikos tyr?jai Lietuvoje. O jei vis tik nusprendžiama, jog atsitiktinai ar pagal simpatijas sud?liot? veikl? pakanka, vadinasi šeimos politika ir v?l tebus deklaratyvi, kad ir pagaliau su aiškiu tikslu ir net pakankamai solidžiai pagr?stais uždaviniais.

Strategijoje suformuluoti jos tikslai ir uždaviniai lyg ir suteikt? galimyb? atsip?sti ir ramiai laukti kada gyvenimas pager?s, o rezultatai bus matomi plika akimi. Ta?iau ambicingiems planams ?gyvendinti reikia ir ambicing? finansavimo šaltini? su ambicing? priemoni? sistema, finansuojam? neapmokestinant ar perskirstant ? sritis, kuriose poky?i? siekiama. Deja, bet si?lomas priemoni? planas vargu ar suteiks galimyb? šeimos politik? šalyje laikyti egzistuojan?ia ir sistemiška. Štai Ly?i? lygyb?s didinimui priemoni? apskritai nepasi?lyta, o ekonomin? gerov? atidalinta nuo finansini? paskat?. Tarsi tai visiškai nesisiet?. Tod?l finansines paskatas leidau sau apjungti su ekonomin? gyventoj? gerov?s uždaviniu iš migracijos priemoni? paketo.

Kyla realus klausimas kokiu pagrindu buvo formuluojamos priemon?s, ar, kada, kiek vykdyti šeim? poreiki? ir motyvacijos tyrimai. Juk priimt? sprendim? monitoringo – steb?senos kaip visuomen? reaguoja ? vien? ar kit? esmin? priemon? pa?ioms svarbiausios problemoms spr?sti – neturime, nevykdome ir net strateginiuose, pagrindiniuose dokumentuose retai kada besivadovaujama išsami? mokslini? tyrim? duomenimis.

Džiugu, kad aiškiai suformuluotam tikslui pasiekti pasirinkti galimai beveik ES šeimos politikos tikslus atitinkantys uždaviniai. Ta?iau per gimstamumo didinim? amortizuojamas visuomen?s sen?jimas t?ra tik kiekybin?s visuomen?s strukt?ros kaitos apraiška. Na, tur?sime daugiau vaik?, v?liau – jaunuoli? ir gal? gale gal darbo rinkos dalyvi?, užsimetan?i? po papildom? solidarios visuomen?s maiš? ant kupros. O kas jei pagimd? po skatinimo gimdyti auginti vaik? išvyks kitur? Sakysit – tam ir sukurtas migracijos uždavinio ?gyvendinimo paketas. Tik ar jis pakankamas? Ir ? kok? emigravus? orientuotas? Ar profesin?s mokyklos tikrai yra traukos pagrindas gr?žti ? šal? šiuolaikin?je visuomen?je, kur aukštasis, o ne profesinis išsilavinimas yra didesni? pajam? garantas. Ir tai tik vienas akmuo, galimai numušiantis pagimdyto vaiko piršt? kelion?je link darbo rinkos – mokes?i? mok?tojo. O toki? yra ? valias.

Juk norint užauginti mok?, atsaking? ir ?ia gyventi norint? piliet? iki darbing? pagal amži? grup?s strukt?ros kaitos dar teks patirti ir papildomas išlaidas d?l s?kmingo (to juk visi ir tikim?s) gimstamumo skatinimo pasekmi? – t.y. kart? solidarumo principo reikalavimai vis? pirma suveiks vidutinio ir senyvo amžiaus asmenis. Vaik? švietimas, sveikata ir kitos paslaugos yra tokioje apverktinoje b?kl?je, kad jau dabar apie tinkam? j? finansavim? galima tik svajoti. Jau dabar vaikas yra vertinamas kaip problem? gamintojas, o veikianti sistema yra ?rodymu, kad vaik? šaliai nereikia. Tai kam dar skatinti t? gimstamum?? Nebent susiformavo politin? valia, pagr?sta visuomen?s poreikiu ir reikalavimais, ir visas d?mesys nuo šiol bus sutelktas ? ateit? vietoj nuolatinio praeities sprendim? kompensavimo. Kitaip sakant, ?taka politiniams sprendimams staiga bus perimta ? vaikus auginan?i? amžiaus grup?s rankas.

Deja, strategijos priemoni? plane šeimos politikai ir v?l paliktas socialin?s politikos podukros vaidmuo. Apie sistemišk?, visaapiman?i?, sklandžiai derinan?i? pa?ius ?vairiausius visuomen?s grupi? poreikius, lanks?i? bei poveik? analizuojan?i? šeimos politik? tenka kol kas tik svajoti. Panašu, kad didžiules b?das bandoma spr?sti niekiniais pinigais. Kaip ant perpjauto pilvo dedant traukl?p?.

Pavyzdžiui, darbo ir šeimos derinimui – tam visuomen?s perpjautam pilvui – nesi?loma n? viena priemon? perži?rint kaip naujo Darbo kodekso poky?iai išlaisvino darbdavius ?gyvendinti tai, vardan ko buvo kartojamos mantros apie nepiln? darbo dien?, lanks?ius darbo grafikus ir darbuotoj? mistiškai atsiradusius iš niekur geb?jimus asmeniškai tartis d?l darbo s?lyg? bei atlyginimo. Si?lomi darbdavi? „darželiai" ar vaik? prieži?ra valstybin?se ?staigose tuo pa?iu nepasakant kieno d?ka tai bus finansuojama. Ar tikimasi, jog tai ?gyvendins senoliai savanoriai iš vyresni? ?galinimo priemon?s? Patalpos NVO b?reliams ir taip gali b?ti naudojamos tam, kam jos dabar skiriamos, tik už jas reikia mok?ti nuomos mokest?. O miestuose j? tiesiog n?ra tiek, kiek yra norin?i? ir galin?i? lankyti b?relius ar teikti jiems paslaugas, jei tos paslaugos b?t? ?perkamos. O kokiu b?du bus derinama šeima su darbu kai k?dik? auginantys masiškai panor?s pasipildyti šeimos biudžet? d?ka išmokos ir papildom? pajam? apskritai neaišku. Dar b?t? logiškai paaiškinama jei ši priemon? b?t? priskirta prie finansini? paskat?.. be tuk ji – darbo ir šeimos derinimo priemon?.

Ne veltui finansines paskatas gimstamumo skatinimo uždavinyje apjungiau su ekonomin?s gyventoj? gerov?s siekiu migracijos suvaldymo uždavinyje. Koks pagrindas buvo jas atidalinti ne labai suvokiu, nes juk ir taip aišku, kad jei / kai šalyje šeim? gerov?s lygis patenkins daugumos poreikius, emigruojan?i? sumaž?s, o kai gerov? bus pakankama sugr?žti, toki? tikrai bus. Kas keis?iausia - apie mokes?i? našt? dirbantiems n? vieno žodžio. Nors jau kelintus metus tyrim? duomenys rodo, kad nepakankamos grynosios pajamos yra pagrindinis motyvas iškeliauti ir pagrindin? priežastis susilaikyti nuo gr?žimo. Na nejau tikimasi, kad keliasdešimt eur? vaiko pinig?, PVM lengvata sauskeln?ms ir 100 eur? auklei su praktiškai neišpildoma s?lyga (savivaldyb?s beveik visuomet gali pasi?lyti daržel? už nn kilometr? ar negimt?ja kalba), pameistriai ar profesinis mokymas su MMA perspektyva, sunkiai suvokiama mokes?i? lengvata viešos naudos verslui bus tais argumentais, kurie suteiks vilt? likti ?ia ir gyventi gerov?je. B?tent tai, ko ir siekia kiekviena šeima. B?tent tai, k? didinti ragina Europos s?junga siekiant didinti gimstamum?. B?tent tai kas minima strategijoje, bet net su lupa vargu ar ?ži?rima priemoni? plane.

O tuo tarpu „ 2+2 dirbanti šeima „kai vyras uždirba VDU, o žmona 2/3 VDU, 2017-? m. bendra „Sodros" ir GPM našta sudar? 37 proc. Kai EBPO duomenimis vadovaujantis, analogiškos šeimos Estijoje mokes?i? našta yra 33,8 proc., Lenkijoje – 26,8 proc., Airijoje – 19 proc., Jungtin?je Karalyst?je ir JAV – 26,5 proc., na o Švedijoje panašiai kaip Lietuvoje – 39,3 proc." ir ?ia dar ne?vertintas panaikintas PNPD.

Analogiška situacija ir su b?sto prieinamumo didinimu. Kreditai minimi trijose iš keturi? priemoni? tarsi tai b?t? vienintelis civilizuotas ir efektyviausias b?das suteikti galimyb? tur?ti namus. Bent šiek tiek paguodžia, jog galb?t – dar kart? pasikartosiu – galb?t savivaldybi? pernuomojimas rinkoje socialinio b?sto reikm?ms nors šiek tiek palengvins pageidaujan?i? gauti nuomos kompensavim? dali?. Tik ir šiuo atveju šeimos praras galimyb? laisvai rinktis kur gyventi d?l geresn?s mokyklos ar atstumo iki darbo, o savivalda galimai ?gis dar vien? galimyb? sudarin?ti sandorius su ne visai rinkos ir ne visai žaid?jais. Juk naujos statybos b?sto, panašu, pastatyta gerokai daugiau, nei ?perkama.

Antroje gimstamumo skatinimo priemoni? dalyje situacija ne labai kuo skiriasi nuo pirmosios. Tiek laiko kalb?ta apie kompleksini? paslaug? paket? kiekvienai (ne tik rizikos) šeimai, ta?iau apie j? ?ia n? žodžio. Priemoni? pakete tikrai tr?ksta login?s sekos, pagr?stumo šeim? poreikiais ir tikslingos kelion?s link uždavinio rezultat?.

Kas kart? naudojant s?vok? „nemokamas" yra nusispjaunama ? kiekvieno mokes?i? mok?tojo ir vartotojo sunešt? per mokes?ius duokl?, tod?l s?moningai raginu ?vardinti kas už tai moka. Taigi, Biudžetinis (ne nemokamas) maitinimas mažiausiems mokyklinukams, grei?iausia, pavirs tiesiog eiliniu l?š? taškymu, nes dabartin? karta vaik? alsuoja laisve rinktis. Rinktis neb?ti vedamam vorele iki valgyklos ir valgyti kai nori. Rinktis nevalgyti, jei neskanu ar tiesiog nem?gsti mork?. Rinktis laisvai išsakyti k? galvoji apie t? maist?, kur? randi atšalus? ant stalo j? paserviravus pusvaland? iki pertraukos ir t.t. Jau nekalbant apie tai, kad toli gražu ne kiekvienas mokes?ius mokantis t?t? ar mama suvoks, jog j? vaikas gauna toki? dovan? ir eilin? kart? piktinsis, kad tenka mok?ti už tai, už k? jau kart? sumok?jai per mokes?ius.

Taip, priemon?se tikrai yra ger? ir sveikintin? si?lym?. Ta?iau jie pasimeta tarp nereikšmingo kakofoninio triukšmo be ritmo ir aiškios krypties b?giojant per si?lymus formavusi? mintis. O peržvelgus programos vertinimo kriterijus pasidaro visiškai ir galutinai beviltiškai li?dna. Esminio šeim? gyvenimo gerov?s kriterijaus - PAJAM? ASMENIUI ŠEIMOJE – n? su žiburiu nesurasite. Gryn?j? pajam? asmeniui šeimoje taip pat niekas neketina steb?ti. Vadinasi maximum kas ketinama daryti – iš kavos tirš?i? buriant didinti „vaiko pinigus", kuri? didinimas visuomet turi ir atgars? – vis mažiau šeim? apsimoka ?sitraukti ? darbo rink?, nors kitomis priemon?mis ketinama skatinti t? ?sitraukim?, kur? per „vaiko pinigus" sumažina. Lygiai toks pats jausmas apima ir vertinant maitinam? „nemokamai" vaik? skai?iaus augim?. Jei jau norima skirti nn milijon? vaik? poreikiams mokyklose, tai ar ne svarbiausia b?t? užtikrinti lygias galimybes jose. T.y. pilnai ir be joki? imitacini? r?pes?i? pradinuku per mokinio paramos priemones, finansuoti VIS? ugdymo krepšel? pradinukui. T.y. neversti šeim? eiti ir prašin?ti paramos sos.skyriuose, o at?jusiam pradinukui ant suolo pad?ti visk? ko reikia mokymosi procesui garantuoti. Pradedant nuo vadov?li? ir pratyb? ir baigiant pieštukais, sportiniais ar šokio bateliais ir visu kitu. Tik?tina, kad tai net kainuot? pigiau, nei kasdien verti vaikus valgyti be laisv?s rinktis.

Ir jau visiškai pabaigai labai nor?t?si šeimos politikos strategijos priemoni? pakete atrasti poži?rio ? šeimas pokyt? kur priemon?se dominuot? ne liepimai ir draudimai, o laisv? rinktis. NAMS jau daugiau nei penkerius metus visomis išgal?mis stengiasi bent prad?ti kalb?ti apie „šeimos paslaug? krepšel?" šeimos poreikiams met? b?gyje finansuoti iš dalies j? sumok?t? mokes?i?. Tuomet kiekviena šeima gal?t? nuspr?sti ar prisimok?ti už aukl?, ar už b?rel?, ar už papildomas sveikatos paslaugas rinkoje, o met? gale pateik? mok?jimo dokumentus, numatyt? sum? susigr?žinti iš sumok?t? mokes?i?. Juk jei jau nešame mokestin? našt? kaip švedai ir m?s? neatleidžia nuo mokes?i? priklausomai nuo išlaikom? asmen? skai?iaus, tai bent privalo leisti tuos mokes?ius naudoti šeimos reikm?ms finansuoti. Deja, bet tam reikia tikrai dr?sos ir išskirtin?s politin?s valios, kurios ir v?l pasigedau.

D?koju už didžiul? darb? formuojant pa?i? strategij?. Apmaudu, kad šaltiniais ir pagrindimui nenaudojami moksliniai tyrimai. Eurostat, Statistikos departamentas, Spinter bei Vilmorus tyrimai yra didel? pagalba analizuojant situacij?. Ta?iau ieškant esmini? sprendim?, sistemiškumo, bandant ?sivertinti galimas priemoni? ?gyvendinimo pasekmes tikrai daug pagelb?ti gal?t? mokslo institucijos ir garb?s vyrai bei moterys. Juk gerov?s, šeim? gerov?s, siekis tikrai n?ra toks primityviai suvokiamas ir lengvai ?gyvendinamas kaip nor?tume kiekvienas ?ia susirink?s. O šalies konkurencingumo užtikrinimas tik pigiausia darbo j?ga ir geriausiomis s?lygomis verslui vien? dien? atsisuka ? pa?ius šiuos sprendimus st?musius kai „n?ra kam dirbti", nes vyresnioji karta, klusniai dirbusi už tiek kiek moka jau nebeišgali, o jaunoji karta vyksta konkuruoti ? ne darbo pigumu besigirian?ias šalis.

Gyvename puikiu laikotarpiu. Jau beveik sud?jome šeimos politikos pamatus ?sivardindami siekius ir tikslus bei galimai svarbiausius uždavinius. Belieka palink?ti politin?s valios taip pat atsakingai ir sistemiškai formuoti ši? tiksl? ?gyvendinimo priemoni? paket?.