Šiandien jau niekieno nestebina pranešimai apie vis prastėjančią šeimų finansinę padėti: augančias kainas, didėjančius mokesčius, mažėjančius atlyginimus. Nebestebina ir tai, kad kas ketvirtas vaikas gyvena skurde, kad ketvirtadalio namų ūkių pajamos neviršija 1000Lt/mėn., o gyvybiškai būtinos išlaidos sudaro daugiau nei pusę gaunamų šeimos bendrų pajamų.  Skurdas Lietuvoje smarkiai išplito ir jau pradėjo geometrine progersija plisti į pilnas ir vidutines pajamas uždirbančias šeimas, o socialinės išmokos problemos nesprendžia ir atlieka tik elgetos išmaldos vaidmenį.

Legaliai dirbantis asmuo per mokesčius gausiai papildo iždą, tačiau tai neužtikrina nei orios senatvės ateityje, nei nemokamo gydymo, mokslo ar vietos ikimokyklinėje įstaigoje, suoliuko parke ar smėlio dėžės. Baisiausia, kad nelieka pajamų pragyvenimui šiandien. Paradoksas, tačiau mūsų šalyje apmokestinami ir vaikai, kurių tėvų pajamos yra ne socialinė išmoka, bet negarantuoja jiems valstybės remiamų pajamų (VRP) dydžio.

Nepakanka skaičiuoti tik bendrą pajamų mokesčių naštos dalį ar neapmokestinamąsias pajamas. Kur kas svarbiau žinoti, kokia dalis pajamų ir koks pragyvenimo lygis lieka sumokėjus mokesčius.

Asociacija „Nacionalinis aktyvių mamų sambūris“ (toliau – NAMS) teigia, kad yra galimybė padidinti šeimų pajamas minimaliais valstybės biudžeto kaštais, įperkamais net ir sunkmetį. Tereikia kiekvieno mūsų aktyvumo ir Seimo narių geranoriškumo.

Šiandien turime neapmokestinamųjų pajamų dydžio (NPD) taikymo schemą, kuri nėra efektyvi ir negarantuoja Valstybės remiamo pragyvenimo lygio kiekvienam. NPD turėtų keistis pagal atlyginimų ir skurdo rizikos ribos kaitą šalyje.

NAMS įvertino ir tokiu būdu sumažėsiančią į valstybės biudžetą surenkamą GPM dalį, tačiau akcentuoja, kad taip žymiai padidės dirbančios ir vaikus – būsimus mokesčių mokėtojus – auginančios šeimos pajamos t.y. padidės tokios šeimos vartojimas ir dalis sumažėjusio GPM grįš į valstybės biudžetą PVM pavidalu.

Galima kalbėti ir apie nefinansinę naudą valstybei: augantis dirbančių piliečių pasitenkinimas ir pasitikėjimas valstybe (tai ypač įtakoja gimstamumo kreivę), mažėjanti emigracija (bent iš nevilties), besitraukiantis šešėlis (gerbiam save – gerbiam ir valstybę). Taip pat, tikėtina, kad didelę dalį šių lėšų tėvai galės skirti vaikų užimtumui – sričiai, kuri ypač nukentėjo dėl krizės.

Žinoma, PVM didinimas labiausiai atsilieps minimalias senatvės pensijas gaunantiems garbaus amžiaus žmonėms. Todėl NAMS akcentuoja būtinybę bazinę pensiją mokėti iš valstybės biudžeto ir šiai socialinei grupei kompensuoti PVM padidėjimą atitinkamai padidinant bazinę senatvės pensiją.

Finansų ministerijos duomenimis, daugiausia mokesčių į valstybės biudžetą surenkama PVM ir GPM pavidalais: 2010m. į valstybės biudžetą buvo surinkta 916,5 mln.Lt. GPM ir 7294 mln.Lt PVM (http://www.finmin.lt/finmin.lt/failai/nacionalinio_biudzeto_surinkimas/ketv/Ataskaita_2010_FM.pdf). Taigi, PVM mokesčių dalis valstybės biudžete yra 8 kartus didesnė nei GPM. Todėl 1proc. PVM padidinimas, kompensuotų ir NPD didinimą iki minimalaus mėnesinio atlyginimo dydžio, ir PNPD susiejimą su VRP dydžiu, ir bazinės senatvės pensijos padidinimą, bei taps progresinio mokesčio atasvara.

Peticiją pasirašyti gali visi norintys adresu http://peticijos.lt/visos/6029 .

Nacionalinis aktyvių mamų sambūris

www.samburis.lt