Nagrinėjant naujai ruošiamą ir kaip labai palankų darbuotojams angažuojamą Darbo kodeksą, aptikome, kad siūlomoje versijoje šio dokumento rengėjai visiškai panaikina turimą motinystės apsaugos sistemą.

Keliame natūralius klausimus: ar visame pasaulyje Darbo rinkoje silpnajai ir ypatingos apsaugos reikalaujančiai grupei priskiriamos nėščios ir motinos Lietuvoje bus traktuojamos kaip lygiavertės darbo rinkos dalyvės, galinčios ir turinčios galimybių bei gebėjimų ginti savo teises kovoje su darbdaviais? O gal Lietuvoje darbdaviai yra tokie geranoriški ir tausojantys besilaukiančias ir mažus vaikus auginančias, kad valstybei net nebereikia ginti šios grupė interesų? O gal Lietuvoje besilaukiančios ir mažus vaikus auginančios išsiverčia ir be papildomų priemonių darbui ir motinystei derinti?

Greičiausia išgirsime gynėjus, sakančius, kad tai daroma vardan mūsų labo, kad turėtume daugiau darbo vietų ir būtume patrauklesnės darbdaviams. Taip pat mums ir mūsų vyrams bus bandoma įteigti, kad Darbo kodekse motinystės pasauga naikinama, nes šios priemonės ir dabar neveikia, o darbdaviai netaiko jų visuotinai ir privalomai.

Tokiu pagrindu vadovaujantis, galime pasiūlyti Baudžiamojo kodekso pataisa, kur plėšikavimas būtų nelaikomas nusikaltimu, nes plėšikai vis tiek nesilaiko tokios nuostatos. Tada ir policijai būtų darbo mažiau. Taip kaip siūloma dėl Darbo inspekcijos neveiklumo ir pareigų nevykdymo naikinti motinystės apsaugos priemones. O naujų darbo vietų kūrimo fantazuotojams priminti, kad dirbama ne dėl veiklos trūkumo ir darbas nėra hobis. Žmonėms jau seniai nepakanka turėti darbo vietą. Dabartinėje visuomenėje visų pirma ir tikslingai vertinamas stabilumas bei apmokėjimo už darbą adekvatumas. Šių siekų Darbo kodekse nerasta kaip ir sniego šiemetinėse Kalėdose.

Faktas, kad naikinamos apsauginės nuostatos negali būti aiškinamos kaip vienareikšmiai dėl motinų gerovės priimamos, o kompensuoti naikinamas apsaugos priemones privalu adekvačiai kuriant kitą apsaugos būdą ir įstatymuose įpareigojant darbdavius laikytis įteisintos tvarkos bei taikant sankcijas už-jos nepaisymą.

Dabartiniame Darbo kodekse galioja 278 straipsnis. Motinystės sauga, kuris naujame Darbo kodekse dingsta.

1. Nėščias, neseniai pagimdžiusias moteris ar krūtimi maitinančias moteris negalima įpareigoti dirbti esant tokioms darbo sąlygoms ir veiksniams, kurie gali turėti neigiamą poveikį moters ar kūdikio sveikatai. Nėščioms, neseniai pagimdžiusioms moterims ar krūtimi maitinančioms moterims kenksmingų darbo sąlygų ir pavojingų veiksnių sąrašą (toliau šiame straipsnyje – kenksmingų darbo sąlygų sąrašas) tvirtina Vyriausybė.

2. Darbdavys, vadovaudamasis kenksmingų darbo sąlygų sąrašu bei darbo aplinkos įvertinimo rezultatais, privalo nustatyti galimo poveikio pobūdį ir trukmę nėščios, neseniai pagimdžiusios moters ar krūtimi maitinančios moters saugai ir sveikatai. Nustatęs galimą poveikį, darbdavys privalo imtis laikinų priemonių tokiai rizikai pašalinti.

3. Jeigu pavojingų veiksnių neįmanoma pašalinti, darbdavys įgyvendina darbo sąlygų gerinimo priemones, kad nėščia, neseniai pagimdžiusi moteris ar krūtimi maitinanti moteris nebepatirtų tokių veiksnių poveikio. Jeigu pakeitus darbo sąlygas tokio poveikio neįmanoma pašalinti, darbdavys privalo perkelti tokią moterį (jos sutikimu) į kitą darbą (darbo vietą) toje pačioje įmonėje, įstaigoje, organizacijoje.

4. Perkeltai į kitą darbą (darbo vietą) toje pačioje įmonėje, įstaigoje, organizacijoje nėščiai, neseniai pagimdžiusiai moteriai ar krūtimi maitinančiai moteriai mokamas ne mažesnis kaip iki perkėlimo į kitą darbą (darbo vietą) gautas vidutinis darbo užmokestis.

5. Nesant galimybės nėščią moterį perkelti į kitą darbą (darbo vietą), neturintį neigiamo poveikio jos ar būsimo kūdikio sveikatai, nėščiai moteriai jos sutikimu suteikiamos atostogos iki nėštumo ir gimdymo atostogų ir jų metu mokamas jai priklausantis vidutinis mėnesinis darbo užmokestis.

6. Nesant galimybės neseniai pagimdžiusią moterį ar krūtimi maitinančią moterį po nėštumo ir gimdymo atostogų perkelti į kitą darbą (darbo vietą), neturintį neigiamo poveikio jos ar kūdikio sveikatai, tokiai moteriai jos sutikimu suteikiamos vaiko priežiūros atostogos, kol vaikui sueis vieneri metai, ir jai per tą laikotarpį mokamos įstatymų nustatytos motinystės socialinio draudimo pašalpos.

7. Kai nėščiai, neseniai pagimdžiusiai moteriai ar krūtimi maitinančiai moteriai reikia pasitikrinti sveikatą, ji privalo būti atleidžiama nuo darbo ir už tą laiką paliekamas vidutinis darbo užmokestis, jeigu pasitikrinti sveikatą reikia darbo metu.

8. Krūtimi maitinančiai moteriai, be bendros pertraukos pailsėti ir pavalgyti, ne rečiau kaip kas trys valandos suteikiamos ne trumpesnės kaip pusės valandos pertraukos kūdikiui maitinti. Moters pageidavimu pertraukas kūdikiui maitinti galima sujungti ar pridėti prie pertraukos pailsėti ir pavalgyti arba perkelti į darbo dienos pabaigą atitinkamai sutrumpinant darbo dieną. Pertraukos kūdikiui maitinti apmokamos pagal darbuotojos vidutinį darbo užmokestį.

9. Nėščias, neseniai pagimdžiusias moteris ar krūtimi maitinančias moteris skirti viršvalandiniams darbams be jų sutikimo draudžiama.

10. nėščios, neseniai pagimdžiusios moterys ir krūtimi maitinančios moterys gali būti skiriamos dirbti naktį, poilsio ir švenčių dienomis bei siunčiamos į komandiruotes tik jų sutikimu. Jei tokios darbuotojos nesutinka dirbti naktį ir pateikia pažymą, kad toks darbas pakenktų jų saugai ir sveikatai, jos perkeliamos dirbti dieną. Jei dėl objektyvių priežasčių tokių darbuotojų neįmanoma perkelti į dieninį darbą, joms suteikiamos atostogos iki nėštumo ir gimdymo atostogų pradžios arba vaiko priežiūros atostogos, kol vaikui sueis vieneri metai. Atostogų iki nėštumo ir gimdymo atostogų pradžios metu mokamas darbuotojai priklausantis vidutinis mėnesinis darbo užmokestis.