2010 m. liepos 10 d. asociacija ,,Nacionalinis aktyvių mamų sambūris“ (toliau – NAMS) kreipėsi į Prezidentę su prašymu išsamiai išnagrinėti esamą Šeimos politikos kompleksinę situaciją prieš priimant sprendimą dėl motinystės / tėvystės išmokų mažinimo (o realiai – dėl finansavimo trumpinimo iki metų). Pateiktame dokumente buvo išsamiai įvardinama reali (o ne falsifikuotai pritempta pagal politikų poreikius) šeimos politikos situacija mūsų šalyje lyginant su kitomis ES šalimis.
Kelerius metus nepagrįstai afišuojamas paramos šeimai dosnumas (ilgiausiai, daugiausiai ir efektyviausiai) yra tik politinis blefas siekiant apvilkti šeimų visuomenę tramdomaisiais marškiniais vykdant šeimos politikos griovimo strategiją.
Faktai (išsamiau – priede):
• Bendra išmokų šeimoms ir vaikams dalis nuo BVP Lietuvoje yra viena žemiausių ES ir skiriasi apie 3 KARTUS;
• Socialinių išmokų poveikio šeimų skurdui mažinti efektyvumas didinant šeimų pajamas - 3 KARTUS mažesnis nei kitose šalyse ; auginančių vaikus asmenų bei vaikų skurdo lygis - vienas didžiausių ES, o tai akis bado net Europos komisijai;
• Skurdo rizikos lygis po socialinių išmokų Lietuvoje visos ES kontekste yra vienas didžiausių ir siekia 20%; materialinių nepriteklių turinčių gyventojų sk. Lietuvoje yra 2 KARTUS didesnis nei kitose šalyse ir grėsmingai auga bei pasiekė trečdalį šalies gyventojų (2008m. 27%), kai kitose šalyse turi aiškią tendenciją mažėti;
• Išmokos vaikams – gavėjų sk. sumažintas per pus ir yra mažiausias visoje ES, o pačios išmokos vaikams yra nuo 10 iki 30 KARTŲ mažesnės nei kitose šalyse;
• Ikimokyklinio ugdymo garantija kiekvienam vaikui – Lietuvoje galimybę ugdytis ikimokyklinio ugdymo įstaigose turi apie 6 KARTUS mažiau vaikų nei kitose šalyse.
• Pragyvenimo ir būtinųjų prekių kainų lygis bei išlaidos būsto išlaikymui jau prieš keletą metų pasiekė, o kai kur ir gerokai viršija vidutinius ES rodiklius (prisidengti Lito ir Euro santykiu nebeišeina...);
• Minimalus darbo užmokestis – vienas mažiausių ES ir nuo kitų šalių skiriasi apie 6 KARTUS;
• Vidutinis darbo užmokestis - vienas mažiausių ES ir nuo kitų šalių skiriasi apie 4 KARTUS;
• Pajamų mokesčių ir socialinio draudimo lengvatos - vienos mažiausių ES ir nuo kitų šalių skiriasi apie 10 KARTŲ, o daliai piliečių apskritai netaikomos;
• Masinis skurdas jau įsiveržė ir į pilnas šeimas, auginančias vaikus. Tokių socialinės pašalpos gavėjų sk. (pajamos asmeniui šeimoje neviršija 350Lt/mėn.) per metus IŠAUGO 10 KARTŲ.
Tiek J.E. Prezidentė, tiek Seimas, tiek Vyriausybė, tiek Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, apeidami Lietuvos šeimų realijas ir pragyvenimo lygį, sutikdami su vienintelės efektyviau nei ES šalyse veikiančios priemonės mažinimu per pusę nenumatant jokių kitų galimų priemonių kompensuojant faktiškai neegzistuojančios šeimos politikos trūkumus, išreiškė požiūri, jog, tikėtina, jiems nerūpi:
Nei liekančios šalyje šeimos – nei vaikai, nei tėvai, nei senoliai – bandančios išgyventi iš sąžiningai gaunamų pajamų;
Nei motinų bei tėvų pastangos išlaikyti save, vaikus bei mokant mokesčius – senolius ir valstybę;
Nei išmokų motinystei (tėvystei) prigimtis, svarba ir būtinumas neturint kitų gimstamumo skatinimo alternatyvų;
Nei skaičiavimais ir analize nepagrįstų sprendimų priiminėjimas ypatingos skubos tvarka;
Nei tai, kad įstatymai priimami neskaidriai ir pažeidžiant nustatytas procedūras;
Nei J.E. deklaruotas siekis reformuoti, o ne sugriauti sėkmingai veikiančią sistemą bei begimstančią palankią šeimai politiką;
Nei J.E. kalbose išreikštas troškimas skatinti disputą tarp valdančiųjų ir piliečių: realūs veiksmai liudija visiškai priešingus poslinkius.
Matome, jog skęstančiųjų gelbėjimas tikrai tapo pačių skęstančiųjų reikalas. Telieka arba palikti skęstantį laivą, arba visomis išgalėmis lopyti atsiradusias skyles bei semti laivą skandinantį vandenį. Kitu atveju laivas nuskęs prie kranto taip ir nepriartėjęs, nes jo neliks kam irkluoti, o palankūs vėjai rinkos vandenyne nenumatomi.
Todėl nuosekliai reikalausime, jog mūsų šalis būtų pilnateisė ES narė taip pat ir socialinės politikos rėmuose. Visos išvardintos trūkstamos ar minimalios paramos šeimoms priemonės turi būti realios, o ne deklaratyvios. Tik taip bus įgyvendintas Konstitucijoje įvardintas šeimos kaip valstybės pagrindo principas.
Su pagarba
Asociacijos prezidentė
Reda Starkuvienė