NAMS užsakymu atlikto tyrimo rezultatai leidžia konstatuoti: dirbančių šeimų požiūris į šeimos ir darbo santykių derinimui reikalingas priemones kiek netikėtai keičiasi net ir trumpuoju laikotarpiu. Išgyvenus pirmą karantiną ir beprasidedant antrajam, jį galimai įtakoja didesnės galimybės susirasti darbą vasaros sezono metu, daugiau galimybių gauti vaikų priežiūros paslaugas atostogaujant vienam iš tėvų ar vaikus prižiūrint seneliams ar pirmo karantino pasekmėje tėvams turint daugiau galimybių dirbti nuotolinių būdu.

Atsižvelgiant į tyrimo rezultatus, NAMS parengė rekomendacijas:

• Rekomenduojame tęstinę, sistemingą ir pakartotinę NAMS atlikto tyrimo pavyzdžiu ŠĮDS derinimo prioritetų analizę (visuomenės, darbdavių ir atskirai dirbančių tėvų nuomonės tyrimus). Duomenų atsekamumui ir sistemos pokyčių efektyvumui, taiklumui ir lankstumui užtikrinti (nuoseklią analizę svarbu atlikinėti bent du kartus į metus ir pagal galimybes tęsti bent kelis metus iš eilės arba iki ŠĮDS derinimo problematika išliks aktuali siekiant ES šeimos politikos gairėse numatytų tikslų. Tęstinių duomenų pagalba bus kuriama efektyvi, lanksti, taikli, lyčių lygybę įgalinanti ir maksimaliai motyvuojanti dirbti ŠĮDS sistema.
• Rekomenduojame siekiant sumažinti atotrūkį tarp pageidaujamo ŠĮDS derinimo prioritetų ir praktikos taip pat išnagrinėti visuomenės nuostatų ir taikomos praktikos priežastis. Ženkliai didesnė visuomenės dalis (62-72 proc. apklaustųjų) pagrindine ŠĮDS derinimo priemone renkasi abiejų tėvų vienodą atsakomybę už vaikų priežiūrą, tačiau praktikoje bent vieną valandą tokiai priežiūrai beveik tris ketvirtadaliai atsakomybės atitenka moterims. Siekiant mažinti šį atotrūkį, būtina analizuoti jo priežastis ir inicijuoti jų mažinimą, sudarant galimybes norintiems prisiimti vienodas atsakomybes už vaikų priežiūrą be šalutinių nuostolių šeimos biudžetui ar karjeros planavimui.
• Siekiant ŠĮDS derinimo pokyčių švietimo sistemoje, rekomenduojame inicijuoti diskusijas apie ugdymo paslaugų prieinamumą, efektyvumą ir įkainius. NAMS atliktas tyrimas leidžia teigti, kad jie įtakoja asmenines paskatas dirbti, šeimų gerovę, kurias galime vertinti ne siaurai kaip švietimo sistemos tikslų siekį, bet pagrįstai matant jų įtaką įsitraukimui į darbo rinką ir ekonomikos augimui.
• Siekiant sumažinti neigiamą pandemijos poveikį darbuotojams, turintiems vaikų, svarbu bendradarbiaujant su profesinėmis sąjungomis, darbdavių atstovais ir dirbančių šeimų interesus atstovaujančiomis organizacijomis, parengti ir kuo plačiau paviešinti nuotolinio darbo rekomendacijas, praktinį vadovą su kitų šalių įgyvendinamomis priemonėmis bei patarimais tiek darbdaviams, tiek darbuotojams (TDO rekomendacijų pavyzdys). Labai svarbu, kad šis praktinis vadovas pasiektų kuo daugiau asmenų, todėl rekomenduotina viešinimui naudoti visi šeimoms patrauklius informacijos šaltinius, naudojant ne tik profesinių sąjungų ar darbdavių organizacijų galimybes. Taip būtų užrikrinamas dirbančių asmenų interesų atstovavimo poreikis, nes Lietuvoje profesinėms sąjungoms priklauso tik labai nedidelė dalis dirbančių.
• Siekiant išlaikyti ir plėtoti ypatingą dėmesį vienodai atsakomybei už ŠĮDS derinimą šeimoje, būtina skatinti praktiškai taikomas kasdienybėje priemones, mažinančias neatlygintinos asmenų priežiūros ir namų ruošos netolygumus tarp lyčių vadovaujantis TDO rekomendacijomis (pvz.: tikslinis darbuotojų įsitraukimas ir kūrybines iniciatyvas, vadovų vyrų gerosios patirties viešinimas, socialinės žiniasklaidos kampanijos, vidiniai tinklaraščiai ar nuotraukos, vaizdo įrašai ir kt).
• Siekiant kokybiško dirbančių ir vaikus auginančių interesų atstovavimo, informacijos rengimui, pritaikymui Lietuvos darbo rinkos ir dirbančių asmenų poreikiams bei sklaidai aktyviai telkti ne tik socialiniame dialoge dalyvaujančias profesines sąjungas ir darbdavių atstovus, bet ir tėvų interesus atstovaujančias nevyriausybines organizacijas atsižvelgiant į 2019 m. NAMS teiktus tyrimais grįstus pasiūlymus.
• Siekiant sumažinti mokestinę naštą dirbančioms ir vaikus auginančioms šeimoms bei atkreipiant dėmesį į mokesčių naštos dydį didžiausią grėsmę patirti skurdą šeimos sudėties pagrindu, rekomenduojame inicijuoti diskusijas apie mokestinės naštos darbo pajamoms mažinimą atsižvelgiant į pagrįstai išlaikomų asmenų šeimoje skaičių. NAMS atlikto tyrimo duomenys leidžia teigti, kad ši kaip ŠĮDS derinimą įgalinanti priemonė dažniausia pasirenkama tarp mažiausias pajamas turinčių asmenų, vienišų tėvų ar gyvenančių kaimo vietovėse asmenų. Toks išskirtinis tėvų dėmesys mokesčių naštai dirbančių tėvų pajamoms įrodo, kad ši priemonė galėtų būti svarstoma kaip galimai efektyviausia pagalba dirbančioms ir vaikus auginančioms ypatingomis sąlygomis šeimoms.
• Rekomenduojama svarstyti priemones kaip skatinti darbdavius įgyvendinti TDO rekomendacijas ypač darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrai kurti bei plėtoti (pvz.: valdyti nuotolinius darbuotojus pagal rezultatus, o ne sutelkiant dėmesį į jų darbo valandų skaičių ar konkrečius tvarkaraščius) bei inicijuoti diskusijas aukščiausiame politiniame lygmenyje bei visuomenėje apie tokių priemonių pasirinkimo poreikį bei efektyvumo didinimą.

Daugiau informacijos apie tyrimą rasite šiame dokumente.