Jau kelios kartos vaikų nežino, ar jų tėvams pavyks rasti lobį – vietą Ikimokyklinio ugdymo įstaigoje arba liaudiškai - Darželyje. Mažų vaikų didelės problemos stumdomos nuo ministerijos į savivaldos atsakomybę ir atgal. Finansavimas nedidinamas nei iš valstybės, nei iš savivaldos kišenės, naujos vietos nekuriamos, o Europos ir kitų tarptautinių vertintojų baksnojimai į švietimo sistemos trūkumus trūnija valdininkų stalčiuose.

Kadangi situacija pastaruoju metu ypač aktuali, o dirbančios, mokesčius mokančios ir vaikams vietos negaunančios šeimos vis aktyviau kovoja už savo teises, į šią problemą atkreipė dėmesį ne tik vietos, bet ir didieji politikai. Seimo narys „tvarkietis" Remigijui Žemaitaitis siūlo Švietimo įstatymo pataisą. Tikslas kilnus: visų pirma paslaugas teikti tiems, kas už tas paslaugas moka – t.y. dirbantiems ir mokesčius mokantiems. Vienas dirbantis, ar du nedirbantys tokiu atveju Darželių savo atžaloms tikėtis, tarkime, Vilniuje, apskritai neturėtų. Juk vietų skaičius Darželiuose nepadidės dėl naujai siūlomos tvarkos.

Šio konkretaus siūlymo atveju einama lengviausiu keliu, iš esmės nekeičiant susidariusios situacijos. Juk tokiu atveju vieną problemą sprendžiant, atsirastų aibės kitų. Ką reiškia sąvoka „dirbantys tėvai"? Juk yra tėvų ir ūkininkų, ar turinčių ne su darbo santykiais susijusių pajamų. Kaip traktuoti išsiskyrusių tėvų eiliškumą? Jei tėvai išsiskirę, bet abu dirba – gali tikėtis pirmos vietos? Ką daryti tuo atveju, kai, anot Švietimo įstatymo, ikimokyklinis ugdymas turi būti vaikui teikiamas privalomai. Juk rizikos šeimoje badaujantis ir egzistuojantis vaikas be ugdymo yra pasmerkiamas tokiai egzistencijai be jokių prošvaisčių. Ir kaip su tokiais vaikais pirmoje klasėje mokysis jau praprusę Darželiuose dirbančiųjų tėvų vaikai? Gal tuomet kursime jiems atskiras mokyklas – rezervatus? Galų gale kaip užtikrinti darbo ieškančiam tėvui ar motinai galimybę nuvykti į darbo pokalbį ar Darbo biržą ir kas garantuos, kad jam / jai susiradus darbą, vietą Darželyje atsiras jau kitą pirmadienį?

Įstatymuose numatyta, jog būtent savivalda turi rūpintis mažaisiais savo teritorijos piliečiais ir užtikrinti jiems būtinas paslaugas bei vaiko teisių prieinamumą. Tačiau savivaldai vaikai – tik didelis galvaskaudis. Tai įrodo statistiniai duomenys. Lietuvoje nuolat gyvena apie 145 000 ikimokyklinukų. O štai įstaigas lanko tik apie 100 tūkst.. Vadinasi, trečdalis vaikų mūsų šalyje ugdomi namuose ar kažkur kitur. Ir tai toje šalyje, kur net ir esamam vienam didžiausių moterų aktyvavimui darbo rinkoje, vaikų skurdas yra taip pat vienas didžiausių. Tai toje šalyje, kur, norint bent santykinai apsaugoti vaikus nuo bado ir šalčio, būtina dirbti abiems tėvams net ir tuo atveju, kai Darželis lieka nepasiekiama ar net neprašoma svajone

Nacionalinis aktyvių mamų sambūris, kurio veiklos dėka Darželių problematika pastaruoju metu suaktualinta ypatingai, iš esmės pritaria tik būtinybei pagaliau imtis peržiūrėti Ikimokyklinių paslaugų teikimo sistemoje vykstančią betvarkę (tvarka juk nepavadinsi).

Visų pirma turėtų būti įgyvendinta prievolė savivaldybėms teikti būtinąsias paslaugas. Savivalda turi suvokti, kad savivaldybės lėšų skirstyme tokių paslaugų finansavimas turi tapti prioritetu. T.y. kiekvienas, parašęs prašymą vesti vaiką į darželį, turėtų vienu ar kitu būdu tą paslaugą gauti. Ir šiam sprendimui nereikalingi statybų milijonai ar nenusakomas laikotarpis. Siūlomas tarpinis sprendimas – t.y. dalinis paslaugos finansavimas kai nėra galimybės suteikti Valstybinio darželio, o jo būtinai reikia (dirbama ar vystoma kita veikla).

Esminiai pokyčiai Ikimokyklinio ugdymo sistemoje būtini, o kosmetinio pobūdžio grimas ar „labesnių" vaikų stumdymas galimas tik įsivardinant visas būsimas neigiamas pasekmes ir sunkumus. Priėmus įstatymo pataisą ir išmetus dalį vaikų iš sistemos, bus nebe laikas galvoti, ką daryti su skurdui, tamsai ir nusikaltimams pasmerktais vaikais. Juk nė vienas išmintingas tėvas nesielgtų su vaikais taip, kaip ketina elgtis įstatymo pataisos autorius – sėkmingą vaiką glostyti ir knygeles jam skaityti, o bėdoje esantį palikti nežinioje ir be dėmesio.