Art?ja metas, kai Seimo nariai tur?s nuspr?sti, ar gyvensime civilizuotoje ir �mogaus teisi? bei demokratijos princip? pagrindu veikian?ioje �alyje, ar gr?�ime ? "tre?i?j? �ali?" gretas - teigia Samb?rio valdybos nar? Rasa �emait?

Pasaulio bendruomen?je vyksta kova, dalinanti �alis ? dvi vertybines stovyklas. Vienoje pus?je susitelkia �alys, skirstan?ios savo pilie?ius ? ne/vertus �eimos statuso, o kitoje pilie?iai vertinami pagal j? nuopelnus, o ne formal?j? status?. Tarptautin?s nevyriausybin?s organizacijos kreip?si ? Jungtini? taut? �mogaus teisi? taryb? su reikalavimu apriboti siekius nusavinti �eimos s?vok? siaurai asmen? grupei ir tuo pagrindu galimai skatinti diskriminacij?.

Nacionalinio aktyvi? mam? samb?rio kreipimesi sakoma, kad svarbu garantuoti kiekvieno vaiko teis? gyventi �eimoje, nepaisant jos formalaus statuso ir kiekvienos poros teis? rinktis ar tur?ti vaik?, ar nugyventi gyvenim? tik dviese. O tai ?manoma tik apsaugant �eimos samprat? nuo nereikalingo formalizavimo ir naudojimo teis?k?roje.

Rasa �emait? teigia, kad Jau dabar galiojan?iuose ?statymuose yra visos reikalingos priemon?s, galin?ios apsaugoti vaikus nuo nepageidaujamo ?sivaikinimo ar globos. Jau dabar vienos lyties poros gali imti globotinius i� vaik? nam?. Ta?iau tos poros, nuo kuri? siekiama saugoti vaikus, ka�kod?l nepuola visuotinai j? globoti, o vaik? namai kasmet tik piln?ja ir auga. Jau dabar yra visos reikalingos priemon?s, norint i�skirtinai palaikyti santuokin? �eim?, jei to reikia �alies interesams. Ta?iau politikams tuomet nelikt? temos pasirodymams, kaip jie r?pinasi �eimomis, o reik?t? tiesiog atlikti savo pareigas � t.y. sudaryti galimybes skatinti santuokines �eimas. �iems veiksmams nereikia keisti Konstitucijos ir kir�inti visuomen?s. Tam pakanka ?statymini? ir po?statymini? akt?.

D?l �ios prie�asties ir d?l galimos kai kuri? pilie?i? (tame tarpe ir vaik?) diskriminacijos skatinimo �eimos s?voka tur?t? likti vertybine, o ties?je ir teis?k?roje kiekvienu konkre?iu atveju pakakt? ?vardinti konkret? formal?j? bendryst?s darin?, kuriam taikomas vienas ar kitas ?statymas.

�

�

Lietuvos�visuomenei,�

Lietuvos�Respublikos�Prezidentei,

Lietuvos�Respublikos�Seimo�nariams

�

KREIPIMASIS

�

Nacionalinis aktyvi? mam? samb?ris palaiko tarptautin?s pilietin?s visuomen?s nevyriausybini? organizacij? parengt? rezoliucij? Jungtini? taut? �mogaus teisi? tarybai, kurios pagrindinis siekis � u�tikrinti pripa�?stamas �mogaus teises kiekvienam asmeniui, nepriklausomai nuo jo �eimin?s pad?ties.

Tikime, kad rezoliucij? pateikusios �alys atsi�velgs ? pasaulio pilietin?s visuomen?s aktyv? pasiprie�inim? ketinimui nusavinti �eimos samprat? siauros santuokin?s �eimos grup?s interesams ir �iuo pagrindu sudaryti galimyb? diskriminuoti asmenis (?skaitant vaikus) d?l �eimos statuso, o Lietuvos vardo �iame s?ra�e nei�vysime: (Angola, Bahreinas, Banglade�as, Beninas, Bosnija ir Hercegovina, Botsvana, Burkina Fasas, Kinija, Dramblio Kaulo Krantas, Egiptas, Salvadoras, Etiopija (grup?s Afrikos valstybi? vardu), Indonezija, Jordanija, Libanas, Mauritanija, Marokas, Namibija, Nigerija, Filipinai, Kataras, Rusijos Federacija, Siera Leon?, �ri Lanka, Sudanas, Tunisas, Uganda ir Zimbabv?).

Tikime, kad Lietuva i�mintingai pasirinks �eimos s?vokos unikalumo ir visuotinumo principus pripa�?stan?i? bei pamatiniais �mogi�kaisiais principais besivadovaujan?i? �ali? bendrij?: (Argentina, Austrija, Brazilija, ?il?, Kosta Rika, ?ekija, Estija, Pranc?zija, Vokietija, Airija, Italija, Japonija, Meksika, Juodkalnija, Peru, Kor?ja, Rumunija, Makedonija, Jungtin? Karalyst?, JAV, Gabonas, Maldyvai, Filipinai, Vietnamas ir net Kuba).

Palaikome Lietuvos Vyriausyb?s neigiam? pozicij? d?l Lietuvos Respublikos Konstitucijos keitimo bei kreipiam?s ? m?s? �alies �eimos politik? formuojan?ius politikus ir visuomen?s atstovus su reikalavimu �eimos samprat? vertinti tik vertybiniu aspektu ir apriboti galim? diskriminacijos skatinim? �eiminio statuso pagrindu, �eimos s?vok? teis?k?roje (ir ypa? Konstitucijoje) priskiriant tik santuokin?s �eimos ir motinyst?s / t?vyst?s pagrindu kuriamai bendrystei.

Manome, jog kiekvienas m?s? �alies vaikas turi teis? gyventi �eimoje, kuri? tokia ir laiko, nepaisant jos formalizavimo teisinio pagrindo ir niekas negali apriboti poros teis?s nugyventi gyvenim? kartu, nesusilaukiant vaik? ir nesituokiant.

Pridedama: Tarptautini? nevyriausybini? organizacij? rezoliucija Jungtini? taut? �mogaus teisi? tarybai�

�

�

Diskusija apie ��eimos apsaug?" �mogaus teisi? taryboje turi atspind?ti �eim? ?vairov? ir remtis �mogaus teis?mis

M?s? organizacijos, atstovaujan?ios plat? vis? pasaulio region? pilietin?s visuomen?s spektr?, ragina JT �mogaus teisi? taryb? u�tikrinti, kad ekspert? grup?s diskusija ��eimos apsauga", numatyta rugs?jo m?nes?, atspind?t? �eimos form? ?vairov?, o d?mesys joje b?t? telkiamas ? kiekvieno asmens �eimoje �mogaus teisi? u�tikrinim? bei apsaug?.

2014 m. bir�elio 26 dien? priimtoje rezoliucijoje numatytas sprendimas suorganizuoti ekspert? grup?s diskusij?. J? paskatino JT �mogaus teisi? taryboje Egipto ir kit? �ali?[ Rezoliucijos projekt? pateik? Angola, Bahreinas, Banglade�as, Beninas, Bosnija ir Hercegovina, Botsvana, Burkina Fasas, Kinija, Dramblio Kaulo Krantas, Egiptas, Salvadoras, Etiopija (grup?s Afrikos valstybi? vardu), Indonezija, Jordanija, Libanas, Mauritanija, Marokas, Namibija, Nigerija, Filipinai, Kataras, Rusijos Federacija, Siera Leon?, �ri Lanka, Sudanas, Tunisas, Uganda ir Zimbabv?.] pateikta giliai ydinga ��eimos apsaugos" iniciatyva.

�ios iniciatyvos propagavimo stilius kelia susir?pinim?, kad kai kurios valstyb?s sieks i�naudoti j? kaip priemon? i�auk�tinti siaur?, ribot? ir patriarchalin? ��eimos" samprat?, kuri paneigia lygiateis? �mogaus teisi? apsaug? asmenims, priklausantiems ?vairioms ir skirtingoms �eim? r?�ims, egzistuojan?ioms visame pasaulyje.

�i iniciatyva taip pat pa�eid�ia asmen? neabejotin? teis? neb?ti diskriminuojamiems �eimos pad?ties pagrindu, , ?skaitant ir vaikus. Prie �i? gali b?ti priskirtos, pavyzd�iui, nesusituokusios poros su vaikais ar be j?; �eimos, kuriose vaikus augina vienas i� t?v?; �eimos, kuriose pagrindiniai r?pintojai yra vaikai ar seneliai; jungtin?s �eimos; i�pl?stin?s �eimos; gimin?s; i�siskyrusi? asmen? �eimos; keli? kart? (tarpgeneracin?s) �eimos; tos pa?ios lyties asmen? �eimos. Prie toki? taip pat priskiriami bendruomen?s pagrindu sukurti dariniai ir bet kokia r?pinim?si teikianti aplinka, galinti u�tikrinti geriausius vaik? interesus atitinkant? r?pinim?si, ugdym? bei vystym?si, kalbant apie vaikus.

Ankstesn?s JT rezoliucijos naudoja vis? valstybi? sutartas formuluotes, pripa�?stan?ias, jog �egzistuoja ?vairios �eimos formos". �ios rezoliucijos autoriai s?moningai praleido min?tas formuluotes, nepaisant to, kad kitos valstyb?s deryb? metu nuolat k?l? �i? problem?.
Neformaliose derybose pagrindin? �i? valstybi? grup?, n? sykio nepateikusi svari? tokio atsisakymo prie�as?i? ir nepaisydama daugkartini? kit? valstybi? pastang? gauti atsakym?, atmet? daugelio kit? valstybi? pastangas ? aptariam? rezoliucij? ?traukti su �?vairiomis �eimos formomis" susijusias formuluotes, d?l kuri? buvo pasiektas konsensusas. Neeti�kas atsisakymas priimti visuotinai sutartas formuluotes atskleid�ia ry�kiai politizuotus kai kuri? rezoliucij? remian?i? valstybi? ketinimus atimti pripa�inim? i� �eim?, nepatenkan?i? ? siaur? �eimos samprat?.

Kai balsavimo proceso metu buvo pateikta formuluot? �?vairios �eimos formos", d?l kurios kaip formalios rezoliucijos pataisos buvo sutarta anks?iau[ Patais? si?l? Argentina, Austrija, ?il?, Kolumbija, Kroatija, ?ekija, Danija, Estija, Suomija, Pranc?zija, Vokietija, Graikija, Gvatemala, Vengrija, Airija, Italija, Lietuva, Malta, Nyderlandai, Naujoji Zelandija, Norvegija, Lenkija, Portugalija, Rumunija, Slovakija, Slov?nija, Ispanija, �vedija, �veicarija, Jungtin? Did�iosios Britanijos ir �iaur?s Airijos Karalyst?, Jungtin?s Amerikos Valstijos ir Urugvajus. ], Rusijos Federacija ir kitos valstyb?s-bendraautor?s pasinaudojo proced?rine taktika (�pra�ymas nesiimti joki? veiksm?"), kuri? pla?iai pasmerk? kitos valstyb?s ir pilietin? visuomen? (ir kuria iki tol tik kart? buvo s?kmingai pasinaudota nuo pat Tarybos ?k?rimo 2006 m.), ir tokiu b?du neleido Tarybai net apsvarstyti pataisos[ Balsavimas d?l pra�ymo nesiimti joki? veiksm? buvo toks: U�: Al�yras, Beninas, Botsvana, Burkina Fasas, Kinija, Kongas, Dramblio kaulo krantas, Etiopija, Indija, Indonezija, Kazachstanas, Kenija, Kuveitas, Marokas, Namibija, Pakistanas, Rusijos Federacija, Saudo Arabija, Siera Leon?, Piet? Afrika, JAE, Venesuela. Prie�: Argentina, Austrija, Brazilija, ?il?, Kosta Rika, ?ekija, Estija, Pranc?zija, Vokietija, Airija, Italija, Japonija, Meksika, Juodkalnija, Peru, Kor?ja, Rumunija, Makedonija, Jungtin? Karalyst?, JAV. Susilaik?: Gabonas, Maldyvai, Filipinai, Vietnamas. Kuba balsavimo metu buvo i�?jusi i� sal?s. ].

M?s? organizacijos smerkia �ios visi�kai netinkamos proced?rin?s taktikos panaudojim? diskusijai blokuoti, veikiant absoliu?iai su �mogaus teisi? tarybos tikslais ar principais nesuderinamais metodais. Pra�ymas nesiimti joki? veiksm? buvo ?vestas ir yra numatytas kaip proced?ra, kuria valstyb?s gali pasinaudoti, siekdamos u�kirsti Tarybai keli? svarstyti klausim?, kuris nepatenka ? Tarybos kompetencijos ribas, o tai yra aplinkyb?, kuri buvo akivaizd�iai netaikytina aptariamos pataisos atveju. Balsuodami u� min?t? pra�ym? Al�yras, Beninas, Botsvana, Burkina Fasas, Kinija, Kongas, Dramblio Kaulo Krantas, Etiopija, Indija, Indonezija, Kazachstanas, Kenija, Kuveitas, Marokas, Namibija, Pakistanas, Rusijos Federacija, Saudo Arabija, Siera Leon?, Piet? Afrika, JAE ir Venesuela i�dav? savo, kaip Tarybos nari?, pareig? laikytis auk�?iausi? standart?, u�tikrinant ir ginant �mogaus teises. Tuo pa?iu metu daugelis i� �i? valstybi? reikalavo, kad ekspert? grup? b?t? atvira diskusijoms, susijusioms su visomis �eimos formomis. Jos tur?t? ir toliau gerbti �? ?sipareigojim?.

Kai kurios valstyb?s, remiamos pilietin?s visuomen?s, neformali? deryb? metu m?gino u�tikrinti, kad rezoliucija ai�kiai pripa�int? ir atkreipt? d?mes? ? tai, kad �eima taip pat yra aplinka, kurioje kartais vyksta �mogaus teisi? pa�eidimai. Pasak JT Generalinio Sekretoriaus, da�niausiai pasitaikanti smurto, kur? patiria moterys visame pasaulyje, forma yra smurtas i� intymaus partnerio pus?s,[ A/61/122/Add.1, 2006 m. liepos 6 d. Nuodugnus vis? smurto prie� moteris form? tyrimas: Generalinio Sekretoriaus ataskaita, 112 skirsnis.] dar vadinamas smurtu artimoje aplinkoje, ? kurio s?vok? ?eina ir santuokinis prievartavimas. �ios valstyb?s patvirtino, kad asmens �mogaus teisi? apsauga kiekvienoje �eimoje turi b?ti pagrindinis �mogaus teisi? tarybos reikalas.

I� dalies j? pastangos buvo s?kmingos: Egiptas gal? gale sutiko, kad ekspert? grup?s diskusijos tema b?t? ��eimos ir jos nari? apsauga, atkreipiant d?mes? ? valstybi? ?sipareigojim? pagal atitinkamas tarptautinio �mogaus teisi? ?statymo nuostatas taikym? ir aptariant su tuo susijusius i��?kius bei ger?j? praktik?" (pary�kinimas prid?tas). Buvo ?terptas ir ?�anginis paragrafas, kuriame pakartotinai tvirtinama, kad �valstybi? svarbiausia atsakomyb? yra u�tikrinti ir ginti vis? �moni?, ?skaitant moteris, vaikus ir senolius, �mogaus teises ir pagrindines laisves." Deja, �is svarbus aspektas rezoliucijos tekste vis dar n?ra pakankamai akcentuotas.

Po to, kai �lugo pataisa d?l �?vairov?s", rezoliucija liko tiek ydinga, kad daugelis valstybi? buvo priverstos balsuoti prie� rezoliucij? arba susilaikyti. �ios valstyb?s tur?t? b?ti labai teigiamai ?vertintos. Argentina, Austrija, Brazilija, ?il?, Kosta Rika, ?ekija, Estija, Pranc?zija, Vokietija, Airija, Italija, Japonija, Meksika, Juodkalnija, Peru, Kor?ja, Rumunija, Makedonija, Jungtin? Karalyst? ir JAV balsavo prie�, o Gabonas, Maldyvai, Filipinai ir Vietnamas susilaik? (Kuba buvo i�?jusi i� sal?s abiej? balsavim? metu).

Taip pat reikia pa�ym?ti, kad Saudo Arabija ir Pakistanas pateik? patais?, kuria buvo bandoma apriboti �eimos samprat? iki formos, paremtos �vyro ir moters s?junga",[ Si?lomoje pataisoje ra�oma: �Pripa�?stant, kad pilname?iai vyrai ir moterys be apribojim?, susijusi? su rase, tautybe ar religija, turi teis? tuoktis ir kurti �eim?, turint omenyje, kad santuoka yra vyro ir moters s?junga". ] ta?iau galiausiai atsi?m? �? pasi?lym?. Labai svarbu, kad JT Vyriausiasis �mogaus teisi? komisaras, kuris yra atsakingas u� ekspert? grup?s diskusij?, u�tikrint?, kad ekspert? grup? pasitarnaut? garantuojant ir ginant kiekvieno �mogaus teises bet kokios formos �eimoje.

M?s? organizacijos ir toliau sieks, kad b?t? pripa�inta, jog egzistuoja ?vairi? form? �eimos ir kad asmenys neturi b?ti diskriminuojami, remiantis tuo, kokios formos �eimai jie priklauso. Valstyb?s turi sugeb?ti u�tikrinti ir apsaugoti asmen? teises, nepriklausomai nuo j? �eimos formos. Mes ir toliau reikalausime, kad asmens �mogaus teisi? �eimoje u�tikrinimas ir apsauga b?tu ypatingos svarbos klausimas JT �mogaus teisi? taryboje.

Action Canada for Population and Development
Amnesty International
ARC International
Franciscans International
Article 19
Coalition of African Lesbians
COC Netherlands
Make Mothers Matter
Colectivo Ovejas Negras
CREA
Defence for Children International - DCI Costa Rica
Eurochild
Federation of Women and Family Planning
International Commission of Jurists
International Lesbian, Gay, Bisexual, Trans and Intersex Association
International Service for Human Rights
Sexual Rights Initiative
Truth and Reconciliation for the Adoption Community of Korea
Women's International League for Peace and Freedom
World Young Women's Christian Association