Artėja metas, kai Seimo nariai turės nuspręsti, ar gyvensime civilizuotoje ir Žmogaus teisių bei demokratijos principų pagrindu veikiančioje šalyje, ar grįšime į "trečiųjų šalių" gretas - teigia Sambūrio valdybos narė Rasa Žemaitė

Pasaulio bendruomenėje vyksta kova, dalinanti šalis į dvi vertybines stovyklas. Vienoje pusėje susitelkia šalys, skirstančios savo piliečius į ne/vertus šeimos statuso, o kitoje piliečiai vertinami pagal jų nuopelnus, o ne formalųjį statusą. Tarptautinės nevyriausybinės organizacijos kreipėsi į Jungtinių tautų žmogaus teisių tarybą su reikalavimu apriboti siekius nusavinti šeimos sąvoką siaurai asmenų grupei ir tuo pagrindu galimai skatinti diskriminaciją.

Nacionalinio aktyvių mamų sambūrio kreipimesi sakoma, kad svarbu garantuoti kiekvieno vaiko teisę gyventi šeimoje, nepaisant jos formalaus statuso ir kiekvienos poros teisę rinktis ar turėti vaikų, ar nugyventi gyvenimą tik dviese. O tai įmanoma tik apsaugant šeimos sampratą nuo nereikalingo formalizavimo ir naudojimo teisėkūroje.

Rasa Žemaitė teigia, kad Jau dabar galiojančiuose įstatymuose yra visos reikalingos priemonės, galinčios apsaugoti vaikus nuo nepageidaujamo įsivaikinimo ar globos. Jau dabar vienos lyties poros gali imti globotinius iš vaikų namų. Tačiau tos poros, nuo kurių siekiama saugoti vaikus, kažkodėl nepuola visuotinai jų globoti, o vaikų namai kasmet tik pilnėja ir auga. Jau dabar yra visos reikalingos priemonės, norint išskirtinai palaikyti santuokinę šeimą, jei to reikia šalies interesams. Tačiau politikams tuomet neliktų temos pasirodymams, kaip jie rūpinasi šeimomis, o reikėtų tiesiog atlikti savo pareigas – t.y. sudaryti galimybes skatinti santuokines šeimas. Šiems veiksmams nereikia keisti Konstitucijos ir kiršinti visuomenės. Tam pakanka įstatyminių ir poįstatyminių aktų.

Dėl šios priežasties ir dėl galimos kai kurių piliečių (tame tarpe ir vaikų) diskriminacijos skatinimo šeimos sąvoka turėtų likti vertybine, o tiesėje ir teisėkūroje kiekvienu konkrečiu atveju pakaktų įvardinti konkretų formalųjį bendrystės darinį, kuriam taikomas vienas ar kitas įstatymas.

Lietuvos visuomenei, 

Lietuvos Respublikos Prezidentei,

Lietuvos Respublikos Seimo nariams

KREIPIMASIS

Nacionalinis aktyvių mamų sambūris palaiko tarptautinės pilietinės visuomenės nevyriausybinių organizacijų parengtą rezoliuciją Jungtinių tautų žmogaus teisių tarybai, kurios pagrindinis siekis – užtikrinti pripažįstamas Žmogaus teises kiekvienam asmeniui, nepriklausomai nuo jo šeiminės padėties.

Tikime, kad rezoliuciją pateikusios šalys atsižvelgs į pasaulio pilietinės visuomenės aktyvų pasipriešinimą ketinimui nusavinti šeimos sampratą siauros santuokinės šeimos grupės interesams ir šiuo pagrindu sudaryti galimybę diskriminuoti asmenis (įskaitant vaikus) dėl šeimos statuso, o Lietuvos vardo šiame sąraše neišvysime: (Angola, Bahreinas, Bangladešas, Beninas, Bosnija ir Hercegovina, Botsvana, Burkina Fasas, Kinija, Dramblio Kaulo Krantas, Egiptas, Salvadoras, Etiopija (grupės Afrikos valstybių vardu), Indonezija, Jordanija, Libanas, Mauritanija, Marokas, Namibija, Nigerija, Filipinai, Kataras, Rusijos Federacija, Siera Leonė, Šri Lanka, Sudanas, Tunisas, Uganda ir Zimbabvė).

Tikime, kad Lietuva išmintingai pasirinks šeimos sąvokos unikalumo ir visuotinumo principus pripažįstančių bei pamatiniais žmogiškaisiais principais besivadovaujančių šalių bendriją: (Argentina, Austrija, Brazilija, Čilė, Kosta Rika, Čekija, Estija, Prancūzija, Vokietija, Airija, Italija, Japonija, Meksika, Juodkalnija, Peru, Korėja, Rumunija, Makedonija, Jungtinė Karalystė, JAV, Gabonas, Maldyvai, Filipinai, Vietnamas ir net Kuba).

Palaikome Lietuvos Vyriausybės neigiamą poziciją dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos keitimo bei kreipiamės į mūsų šalies šeimos politiką formuojančius politikus ir visuomenės atstovus su reikalavimu šeimos sampratą vertinti tik vertybiniu aspektu ir apriboti galimą diskriminacijos skatinimą šeiminio statuso pagrindu, šeimos sąvoką teisėkūroje (ir ypač Konstitucijoje) priskiriant tik santuokinės šeimos ir motinystės / tėvystės pagrindu kuriamai bendrystei.

Manome, jog kiekvienas mūsų šalies vaikas turi teisę gyventi šeimoje, kurią tokia ir laiko, nepaisant jos formalizavimo teisinio pagrindo ir niekas negali apriboti poros teisės nugyventi gyvenimą kartu, nesusilaukiant vaikų ir nesituokiant.

Pridedama: Tarptautinių nevyriausybinių organizacijų rezoliucija Jungtinių tautų žmogaus teisių tarybai 

Diskusija apie „šeimos apsaugą" Žmogaus teisių taryboje turi atspindėti šeimų įvairovę ir remtis žmogaus teisėmis

Mūsų organizacijos, atstovaujančios platų visų pasaulio regionų pilietinės visuomenės spektrą, ragina JT Žmogaus teisių tarybą užtikrinti, kad ekspertų grupės diskusija „Šeimos apsauga", numatyta rugsėjo mėnesį, atspindėtų šeimos formų įvairovę, o dėmesys joje būtų telkiamas į kiekvieno asmens šeimoje žmogaus teisių užtikrinimą bei apsaugą.

2014 m. birželio 26 dieną priimtoje rezoliucijoje numatytas sprendimas suorganizuoti ekspertų grupės diskusiją. Jį paskatino JT Žmogaus teisių taryboje Egipto ir kitų šalių[ Rezoliucijos projektą pateikė Angola, Bahreinas, Bangladešas, Beninas, Bosnija ir Hercegovina, Botsvana, Burkina Fasas, Kinija, Dramblio Kaulo Krantas, Egiptas, Salvadoras, Etiopija (grupės Afrikos valstybių vardu), Indonezija, Jordanija, Libanas, Mauritanija, Marokas, Namibija, Nigerija, Filipinai, Kataras, Rusijos Federacija, Siera Leonė, Šri Lanka, Sudanas, Tunisas, Uganda ir Zimbabvė.] pateikta giliai ydinga „šeimos apsaugos" iniciatyva.

Šios iniciatyvos propagavimo stilius kelia susirūpinimą, kad kai kurios valstybės sieks išnaudoti ją kaip priemonę išaukštinti siaurą, ribotą ir patriarchalinę „šeimos" sampratą, kuri paneigia lygiateisę žmogaus teisių apsaugą asmenims, priklausantiems įvairioms ir skirtingoms šeimų rūšims, egzistuojančioms visame pasaulyje.

Ši iniciatyva taip pat pažeidžia asmenų neabejotiną teisę nebūti diskriminuojamiems šeimos padėties pagrindu, , įskaitant ir vaikus. Prie šių gali būti priskirtos, pavyzdžiui, nesusituokusios poros su vaikais ar be jų; šeimos, kuriose vaikus augina vienas iš tėvų; šeimos, kuriose pagrindiniai rūpintojai yra vaikai ar seneliai; jungtinės šeimos; išplėstinės šeimos; giminės; išsiskyrusių asmenų šeimos; kelių kartų (tarpgeneracinės) šeimos; tos pačios lyties asmenų šeimos. Prie tokių taip pat priskiriami bendruomenės pagrindu sukurti dariniai ir bet kokia rūpinimąsi teikianti aplinka, galinti užtikrinti geriausius vaikų interesus atitinkantį rūpinimąsi, ugdymą bei vystymąsi, kalbant apie vaikus.

Ankstesnės JT rezoliucijos naudoja visų valstybių sutartas formuluotes, pripažįstančias, jog „egzistuoja įvairios šeimos formos". Šios rezoliucijos autoriai sąmoningai praleido minėtas formuluotes, nepaisant to, kad kitos valstybės derybų metu nuolat kėlė šią problemą.
Neformaliose derybose pagrindinė šių valstybių grupė, nė sykio nepateikusi svarių tokio atsisakymo priežasčių ir nepaisydama daugkartinių kitų valstybių pastangų gauti atsakymą, atmetė daugelio kitų valstybių pastangas į aptariamą rezoliuciją įtraukti su „įvairiomis šeimos formomis" susijusias formuluotes, dėl kurių buvo pasiektas konsensusas. Neetiškas atsisakymas priimti visuotinai sutartas formuluotes atskleidžia ryškiai politizuotus kai kurių rezoliuciją remiančių valstybių ketinimus atimti pripažinimą iš šeimų, nepatenkančių į siaurą šeimos sampratą.

Kai balsavimo proceso metu buvo pateikta formuluotė „įvairios šeimos formos", dėl kurios kaip formalios rezoliucijos pataisos buvo sutarta anksčiau[ Pataisą siūlė Argentina, Austrija, Čilė, Kolumbija, Kroatija, Čekija, Danija, Estija, Suomija, Prancūzija, Vokietija, Graikija, Gvatemala, Vengrija, Airija, Italija, Lietuva, Malta, Nyderlandai, Naujoji Zelandija, Norvegija, Lenkija, Portugalija, Rumunija, Slovakija, Slovėnija, Ispanija, Švedija, Šveicarija, Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė, Jungtinės Amerikos Valstijos ir Urugvajus. ], Rusijos Federacija ir kitos valstybės-bendraautorės pasinaudojo procedūrine taktika („prašymas nesiimti jokių veiksmų"), kurią plačiai pasmerkė kitos valstybės ir pilietinė visuomenė (ir kuria iki tol tik kartą buvo sėkmingai pasinaudota nuo pat Tarybos įkūrimo 2006 m.), ir tokiu būdu neleido Tarybai net apsvarstyti pataisos[ Balsavimas dėl prašymo nesiimti jokių veiksmų buvo toks: Už: Alžyras, Beninas, Botsvana, Burkina Fasas, Kinija, Kongas, Dramblio kaulo krantas, Etiopija, Indija, Indonezija, Kazachstanas, Kenija, Kuveitas, Marokas, Namibija, Pakistanas, Rusijos Federacija, Saudo Arabija, Siera Leonė, Pietų Afrika, JAE, Venesuela. Prieš: Argentina, Austrija, Brazilija, Čilė, Kosta Rika, Čekija, Estija, Prancūzija, Vokietija, Airija, Italija, Japonija, Meksika, Juodkalnija, Peru, Korėja, Rumunija, Makedonija, Jungtinė Karalystė, JAV. Susilaikė: Gabonas, Maldyvai, Filipinai, Vietnamas. Kuba balsavimo metu buvo išėjusi iš salės. ].

Mūsų organizacijos smerkia šios visiškai netinkamos procedūrinės taktikos panaudojimą diskusijai blokuoti, veikiant absoliučiai su Žmogaus teisių tarybos tikslais ar principais nesuderinamais metodais. Prašymas nesiimti jokių veiksmų buvo įvestas ir yra numatytas kaip procedūra, kuria valstybės gali pasinaudoti, siekdamos užkirsti Tarybai kelią svarstyti klausimą, kuris nepatenka į Tarybos kompetencijos ribas, o tai yra aplinkybė, kuri buvo akivaizdžiai netaikytina aptariamos pataisos atveju. Balsuodami už minėtą prašymą Alžyras, Beninas, Botsvana, Burkina Fasas, Kinija, Kongas, Dramblio Kaulo Krantas, Etiopija, Indija, Indonezija, Kazachstanas, Kenija, Kuveitas, Marokas, Namibija, Pakistanas, Rusijos Federacija, Saudo Arabija, Siera Leonė, Pietų Afrika, JAE ir Venesuela išdavė savo, kaip Tarybos narių, pareigą laikytis aukščiausių standartų, užtikrinant ir ginant žmogaus teises. Tuo pačiu metu daugelis iš šių valstybių reikalavo, kad ekspertų grupė būtų atvira diskusijoms, susijusioms su visomis šeimos formomis. Jos turėtų ir toliau gerbti šį įsipareigojimą.

Kai kurios valstybės, remiamos pilietinės visuomenės, neformalių derybų metu mėgino užtikrinti, kad rezoliucija aiškiai pripažintų ir atkreiptų dėmesį į tai, kad šeima taip pat yra aplinka, kurioje kartais vyksta žmogaus teisių pažeidimai. Pasak JT Generalinio Sekretoriaus, dažniausiai pasitaikanti smurto, kurį patiria moterys visame pasaulyje, forma yra smurtas iš intymaus partnerio pusės,[ A/61/122/Add.1, 2006 m. liepos 6 d. Nuodugnus visų smurto prieš moteris formų tyrimas: Generalinio Sekretoriaus ataskaita, 112 skirsnis.] dar vadinamas smurtu artimoje aplinkoje, į kurio sąvoką įeina ir santuokinis prievartavimas. Šios valstybės patvirtino, kad asmens žmogaus teisių apsauga kiekvienoje šeimoje turi būti pagrindinis Žmogaus teisių tarybos reikalas.

Iš dalies jų pastangos buvo sėkmingos: Egiptas galų gale sutiko, kad ekspertų grupės diskusijos tema būtų „šeimos ir jos narių apsauga, atkreipiant dėmesį į valstybių įsipareigojimų pagal atitinkamas tarptautinio žmogaus teisių įstatymo nuostatas taikymą ir aptariant su tuo susijusius iššūkius bei gerąją praktiką" (paryškinimas pridėtas). Buvo įterptas ir įžanginis paragrafas, kuriame pakartotinai tvirtinama, kad „valstybių svarbiausia atsakomybė yra užtikrinti ir ginti visų žmonių, įskaitant moteris, vaikus ir senolius, žmogaus teises ir pagrindines laisves." Deja, šis svarbus aspektas rezoliucijos tekste vis dar nėra pakankamai akcentuotas.

Po to, kai žlugo pataisa dėl „įvairovės", rezoliucija liko tiek ydinga, kad daugelis valstybių buvo priverstos balsuoti prieš rezoliuciją arba susilaikyti. Šios valstybės turėtų būti labai teigiamai įvertintos. Argentina, Austrija, Brazilija, Čilė, Kosta Rika, Čekija, Estija, Prancūzija, Vokietija, Airija, Italija, Japonija, Meksika, Juodkalnija, Peru, Korėja, Rumunija, Makedonija, Jungtinė Karalystė ir JAV balsavo prieš, o Gabonas, Maldyvai, Filipinai ir Vietnamas susilaikė (Kuba buvo išėjusi iš salės abiejų balsavimų metu).

Taip pat reikia pažymėti, kad Saudo Arabija ir Pakistanas pateikė pataisą, kuria buvo bandoma apriboti šeimos sampratą iki formos, paremtos „vyro ir moters sąjunga",[ Siūlomoje pataisoje rašoma: „Pripažįstant, kad pilnamečiai vyrai ir moterys be apribojimų, susijusių su rase, tautybe ar religija, turi teisę tuoktis ir kurti šeimą, turint omenyje, kad santuoka yra vyro ir moters sąjunga". ] tačiau galiausiai atsiėmė šį pasiūlymą. Labai svarbu, kad JT Vyriausiasis žmogaus teisių komisaras, kuris yra atsakingas už ekspertų grupės diskusiją, užtikrintų, kad ekspertų grupė pasitarnautų garantuojant ir ginant kiekvieno žmogaus teises bet kokios formos šeimoje.

Mūsų organizacijos ir toliau sieks, kad būtų pripažinta, jog egzistuoja įvairių formų šeimos ir kad asmenys neturi būti diskriminuojami, remiantis tuo, kokios formos šeimai jie priklauso. Valstybės turi sugebėti užtikrinti ir apsaugoti asmenų teises, nepriklausomai nuo jų šeimos formos. Mes ir toliau reikalausime, kad asmens žmogaus teisių šeimoje užtikrinimas ir apsauga būtu ypatingos svarbos klausimas JT Žmogaus teisių taryboje.

Action Canada for Population and Development
Amnesty International
ARC International
Franciscans International
Article 19
Coalition of African Lesbians
COC Netherlands
Make Mothers Matter
Colectivo Ovejas Negras
CREA
Defence for Children International - DCI Costa Rica
Eurochild
Federation of Women and Family Planning
International Commission of Jurists
International Lesbian, Gay, Bisexual, Trans and Intersex Association
International Service for Human Rights
Sexual Rights Initiative
Truth and Reconciliation for the Adoption Community of Korea
Women's International League for Peace and Freedom
World Young Women's Christian Association