Antikonstituciniai, visuomen? skurdinantys Seimo ir Vyriausyb?s sprendimai išprovokavo t?kstan?ius ieškini? teismuose.

Kaupiasi daugyb? ieškini? prieš valstyb?. Vyriausyb?s sprendimais nepatenkinti �mon?s priversti teisyb?s ieškoti teismuose. Bylin?tis rengiasi t?vai d?l suma�int? motinyst?s (t?vyst?s) išmok?, pensininkai, netek? dalies ir taip ma�? pensij?, dirbantys pensininkai, kuriems smogta u� tai, kad jie dar dirba, policininkai, ugniagesiai, prarad? didel? dal? pajam?. Vald�ia ciniškai interpretuoja netgi Konstitucinio Teismo išaiškinimus, kad gyventoj? reikalavimai teis?ti ir pagr?sti.

Pralau�ti ledai

Teisininkai jau yra si?l? ?diegti paprastesn? grupini? ieškini? praktik?. Tada b?t? ma�iau apkrauti teismai, nereik?t? atskirai nagrin?ti kiekvieno individualaus ieškinio, o sprendimai b?t? visuotiniai. Deja, ši id?ja numarinta valdinink? stal?iuose.

Nacionalinio pareig?n? profesini? s?jung? susivienijimo (NPPSS) pirmininkas Vytautas Bakas prisimena, kad jo vadovaujama organizacija pirmoji šalyje 2002 m. ry�osi bylin?tis d?l vald�ios sprendimo nur?�ti priedus nuo vidaus reikal? sistemos pareig?n? atlyginim?.

„Tuo metu buvo sunku rasti advokat?, kurie sutikt? mums atstovauti teismuose, nes vyravo nuomon?, kad tai politin?s ir beviltiškos bylos, – pasakojo V.Bakas. – Ta?iau kai mums sutiko pad?ti advokatas K?stutis ?ilinskas, procesas prasid?jo, teismus pasiek? t?kstan?iai ieškini?.“

Tuometin? Vyriausyb? po deryb? su profesin?mis s?jungomis sutiko kaupti special? rezerv? ir kompensuoti neišmok?tus pareig?nams pinigus nelaukdama byl? baigties.

Vyriausyb? piktnaud�iauja teise

Policijos, ugniagesi?, pasienie?i? istorija kartojasi: prieš 3 metus pakeistas Valstyb?s tarnybos ?statymas apribojo pried? ir priemok? u� darb? poilsio, šven?i? dienomis bei naktimis dyd?. Šis teis?s aktas Konstitucijos Teismo buvo pripa�intas kaip prieštaraujantis Konstitucijai.

NPPSS buvo pasirengusi der?tis d?l prarast? pajam? kompensavimo dalimis, ketino atsi�velgti ? sunkmet? ir nereikalauti vis? l?š? iškart. Ta?iau Vyriausyb? nusprend? bylin?tis. Šiuo metu pateikta arba rengiamasi pateikti 7 t?kst. pareig?n? ieškini?. Skai?iuojama, kad vienam asmeniui tekt? išmok?ti nuo 500 iki 23 t?kst. lit?.

„Blogiausia, kad Vyriausyb? ciniškai piktnaud�iauja teise ir kompromituoja vis? teisin? sistem? – �ino, kad m?s? ir kit? visuomen?s nari? reikalavimai konstituciškai teis?ti, ta?iau renkasi bylin?jimosi keli?, kuris trunka ilgai, apie 2 metus. Politikai tikisi, kad per t? laik? reikalai ka�kaip išsispr?s“,– piktinosi V.Bakas.

Byl? daug?ja

Vyriausyb?, u�uot band�iusi der?tis su �mon?mis, rengiasi teisiniam m?šiui. Ši? met? pavasar? premjeras Andrius Kubilius pasiraš? potvarkius, kuriais keli? ministerij? institucij? atstovai buvo ?galioti teismuose atstovauti Vyriausyb?s interesams. Jiems suteikta ir teis? samdyti teis?s specialistus. Vadinasi, valstyb?s l?šos bus eikvojamos advokatams, teisininkams.

„Vald�ia dar kart? parod?, kad taupyti ver?iami vien silpniausieji“, – teig? Lietuvos pagyvenusi? �moni? asociacijos pirminink? Grasilda Makarevi?ien?. Pasak jos, teismus jau pasiek? apie 140 asociacijos nari? skund? d?l suma�int? pensij?, dar apie 100 ieškini? rengia organizacijos teisininkai.

Nacionalinis aktyvi? mam? samb?ris (NAMS) irgi renka nepatenkint? t?v? skundus d?l suma�int? motinyst?s (t?vyst?s) išmok? ir ketina jiems atstovauti teisminiuose procesuose. „Nuo sausio iki liepos skundus pateik? apie 200 �moni?, paskui pl?stel?jo nauja pasipiktinusi?j? banga, ta?iau skundai dar nepasiek? teism?, nes laukiama, kol t?vai gaus suma�intas išmokas“, – sak? NAMS valdybos nar? Rasa Paulavi?ien?.

Samb?rio lyder?s teigimu, jei Seimas nepakeis Ligos ir motinyst?s socialinio draudimo nuostatos, kad išmoka skai?iuojama pagal dvejus metus buvusias pajamas, šis sprendimas taip pat bus skund�iamas.

Skaldo visuomen?

Tiesiogiai valstyb?s paduoti ? teism? �mon?s negali – jiems teks bylin?tis su jos institucijomis. „Vadinasi, pareig?nai bylin?sis su komisariatais, kitais padaliniais, o priešiškose pozicijose atsidurs t? pa?i? padalini?, tik kito skyriaus kolegos teisininkai“, – apgailestavo V.Bakas.

Taip pat pareig?nams bus priteisiama išmok?ti negautas pajamas iš konkre?i? padalini? u�mokes?io fondo. „Taip vald�ia kiršina visuomen?, – tvirtino V.Bakas. – Apskritai Vyriausyb? vis? atsakomyb? u� savo nevykusius politinius sprendimus u�krauna teismams, kurie tur?s nagrin?ti t?kstan?ius byl?.“

Pasak V.Bako, Vyriausyb?s ir Seimo vykdoma politika pakerta visuomen?s pasitik?jim? vald�ios institucijomis, nes valdantieji s?moningai priima neteis?tus sprendimus ekonominiais sumetimais, da�nai iš anksto �inodami, kad jie prieštaraus Konstitucijai.

Ši? met? baland? Konstitucinis Teismas išaškino, kad negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kur? asmenims, dirbantiems ar u�siimantiems verslu, senatv?s pensijos b?t? suma�intos didesniu mastu nei asmenims, nedirbantiems jokio darbo ir nesiver?iantiems jokiu verslu. Ta?iau tuoj po to Vyriausyb? sudar? darbo grup?, kuri savaip interpretavo š? išaiškinim?.

Valstyb?je daug teisinio nihilizmo

K?stutis ?ilinskas, advokatas

Byl? prieš vald�ios institucijas gaus?ja d?l labai paplitusio s?moningo Konstitucijos ir kit? ?statym? nepaisymo. Politikai, valdininkai po toki? sprendim? arogantiškai sako: eikite ? teism?. Jie �ino, kad procesas ilgai truks, tikisi, kad gal ne visi teiks ieškinius. Gaila, kad prokurat?ra n?ra ry�tinga vald�ios atstov? at�vilgiu ir retai kada baud�iamojon ar civilin?n atsakomyb?n u� �alingus visuomenei sprendimus patraukia konkre?ius u� neteis?tus sprendimus atsakingus asmenis.

B?t? naudingas grupi? ieškini? institutas

Valentinas Mikel?nas, teisininkas

Prieš kelerius metus dalyvavau darbo grup?je, kuri Teisingumo ministerijos u�sakymu tyr?, ar neb?t? tikslinga ?kurti grup?s ieškinio institut?, ta?iau su šios studijos išvadomis v?liau nieko nedaryta. Grup?s ieškinys yra mechanizmas, kai ieškin? rengia advokatas ar j? grup? ir atstovauja kuriai nors pilie?i? grupei teismuose. Tokiu atveju, pavyzd�iui, pensininkai ar pareig?nai gal?t? nedalyvauti byl? nagrin?jime.

Teismo sprendimas galiot? visai grupei, o ne tik pateikusiems ieškin? asmenims. Grup?s ieškinio institutas sutaupyt? laiko ir l?š? daugybei nepatenkint? vald�ios sprendimais ar verslo ?moni? veikla asmen?, palengvint? teism? darb? – vietoje t?kstan?i? byl? b?t? viena, suma�?t? pašto išlaidos siuntin?jant šaukimus ? pos?d�ius kiekvienam ieškovui, nelikt? pasitaikan?i? nesusipratim?, kai tos pa?ios grup?s besibylin?jantiems nariams priimami skirtingi teism? sprendimai.